Mokytojai

Viva mokyklos klasių mokytojai

Vaida Petravičiūtė. I klasės mokytojos asistentė.

Aprašymas jau netrukus...

Edita Kazanavičienė. I klasės mokytoja.

Vilniaus edukologijos universitete esu įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę. Dirbau tradicinio mokymo sistemoje, po to gimė du sūnūs ir jie į mano gyvenimą prikvietė alternatyvą – R.Šteinerio filosofiją ir ja grįstą pedagogiką. Su šia metodika susipažinau jau studijų laikais, o ėmusi pati dirbti Vilniaus Valdorfo mokykloje žinių ir įkvėpimo sėmiausi Švedijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje bei Lietuvoje organizuojamuose seminaruose ir supratau, kad mokytis gali būti įdomu bet kada! Labai vertinu kolegų bendromis pastangomis kuriamą erdvę ir saviugdos galimybes joje. Tapdamas turiniu pats gali turtinti ir kitus.

Rita Kaminskaitė. II klasės mokytoja.

Po germanistikos studijų Vilniaus edukologijos universitete dirbau vertimų biure ir sutikau mokytoją, kuri pakvietė ateiti į besikuriančią Vilniaus Valdorfo mokyklą ir mokyti pačius mažiausiuosius vokiečių kalbos. Po Valdorfo pedagogikos studijų Štutgarto (Vokietija) Aukštojoje Valdorfo mokykloje apsisprendžiau būti klasės mokytoja, t. y. mokyti vaikus įvairių dalykų nuo pirmos iki aštuntos klasės. Po įvairių darbų ir studijų margumyno (Vilniaus universitete, Užsienio prekybos rūmuose, stalo žaidimų ir leidinių dizaino įmonėje) dabar dirbu klasės mokytoja Valdorfo mokykloje. Įdomu mokytis ir mokyti, vesti vaikus pažinimo taku, kartu pažinti save, kolegialiai (be jokios hierarchijos) dirbti. Jokioje kitoje mokykloje nenorėčiau būti, nes čia norisi rodyti iniciatyvą, idėjas paversti veiksmais – laisvai dirbti. Aš čia dėl savęs. Čia norisi kurti. Čia smagu.

Ugnė Makutėnaitė. II klasės mokytojos asistentė.

Aprašymas jau netrukus...

Daiva Ladukienė. III klasės mokytoja.

Baigiau Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą, vėliau Vilniaus universitete įgijau bibliotekininko-bibliografo specialybę, paskui dirbau M. Mažvydo bibliotekoje Bibliografinės informacijos ir Tarptautinių organizacijų dokumentacijos centre. Kai sukūriau šeimą ir gimė vaikai, labai aiškiai iškilo prisiminimas apie nuo paauglystės brandintą idėją, kuri remiasi meile ir tarpusavio pagarba grįstais santykiais, mokymosi įdomumu. Ir štai 1997 metais gyvenimas dovanojo pažintį su Valdorfo pedagogika! Tapo aišku, kokį darželį lankys mano vaikai, kokioje mokykloje norėčiau, jog jie mokytųsi. Jaučiau vyro pritarimą ir palaikymą. Vėliau su drauge pradėjome organizuoti Valdorfo darželio grupę. Po to PPRC baigiau pedagogikos-psichologijos perkvalifikavimo studijas. Mokiausi ir gėriau žinias antroposofiniuose seminaruose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Domėjausi ir tebesidomiu antroposofine filosofija, Valdorfo ir intuityviąja bei specialiąja pedagogika, komunikacija. Ir štai, aš jau 16 metų dirbu ir esu laiminga Vilniaus Valdorfo mokykloje. Nuo 2001 m. esu klasės mokytoja, kuri džiaugiasi galimybe įgyvendinti nuo jaunystės brandintas idėjas. Mažais žingsneliais pildosi svajonė – studijuoti euritmiją.

Simas Valantas. III klasės mokytojas.

2013 m. baigęs politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universitete nusprendžiau padaryti metų pertrauką ir išvykti savanoriauti į Ispaniją. Mokydamas anglų kalbos čigonų ir afrikiečių atžalas pasisėmiau vertingos patirties ir turėjau krislelį vilties šią praktiką perkelti į Lietuvą. Galiausiai visa tai išsipildė čia – Vilniaus Valdorfo mokykloje. Vaikams stengiuosi perteikti tai, kas mane patį sužavėjo studijuojant ir savanoriaujant užsienyje – atviras ir glaudus, bet sykiu pagarba ir pasitikėjimu paremtas mokytojo ir mokinio santykis. Mokyklos bendruomenėje jaučiuosi savimi, gyvename be formalių „Jūs“, o tai itin svarbu jaunam, pradedančiam mokytojui.

Kotryna Macijauskienė. IV klasės mokytoja.

Baigiau tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijau edukologijos bakalaurą. Daug metų dirbu su vaikais kaip skautų vadovė, jojimo, folkloro mokytoja, dirbu su neįgaliais vaikais, gyvenu aktyvų, visuomenišką gyvenimą. Man yra priimtina idėja, kai mokytojas kuria aplinką, kurioje vaikai gali mokytis patys patirdami ir mokyti vieni kitus. Taip pat man priimtina neskubaus mokymosi filosofija. Dirbdama mokykloje, mokydama vaikus bendravimo su žirgu, skautaudama stengiuosi šiomis idėjomis vadovautis. Į Valdorfo pedagogiką ir mokyklą mane atvedė mokyklos bendruomenės žmonės. Joje atradau draugišką, kūrybišką aplinką, kurioje gali atsiskleisti tiek mokiniai, tiek mokytojai. Šalia klasės mokytojos veiklos taip pat mokau šokti folklorinių šokių, vedu folkloro būrelį.

Dina Vidūnienė. IV klasės mokytoja.

Jau mokydamasi mokykloje žinojau, kad dirbsiu su vaikais. Baigiau Vilniaus pedagoginę mokyklą, vėliau studijavau tuometiniame Šiaulių pedagoginiame universitete. Dirbau valstybiniuose darželiuose, vaikų meninėje studijoje „Diemedis“. Mačiau, kad darželiuose daug prisitaikymo, o mokykloje vaikams nuobodu, daug stereotipų, mechaniško darbo. Tapusi mama ieškojau pedagogikos, kuri skatintų kūrybiškumą, gilintųsi į vaikų poreikius. Su grupe bendraminčių ėmėme siekti, kad Vilniuje atsirastų Valdorfo mokykla. Didžiuojuosi, kad visi keturi mano vaikai – Valdorfo mokyklos mokiniai (du jau baigė). 15 metų lankiau Valdorfo seminarus, įgijau Valdorfo mokytojos diplomą. Ši pedagogika užkrėtė idėja kurti ir tobulėti visą gyvenimą.

Vesta Milvydienė. V klasės mokytoja.

Baigusi tuometinį Klaipėdos pedagoginį universitetą šešerius metus dirbau Valdorfo darželyje auklėtoja. Tada kartu su savo vaikais atėjau į Valdorfo mokyklą. Čia mokau mažuosius ir nuolat mokausi pati. Man patinka, kai gyvenimo būdas, profesija ir pasaulėžiūra sutampa.

Rūta Smėlevičienė. VI klasės mokytoja.

Mokytoja esu todėl, kad man tai patinka, o Valdorfo mokykloje dirbu, nes neįsivaizduoju savęs kitur. Tai prasidėjo prieš 20 metų, kai tuometiniame Šiaulių pedagoginiame universitete įgijau pradinių klasių mokytojos specialybę. Tobulinausi daugybėje Valdorfo pedagogikos seminarų. Manau, svariausias iš jų buvo danų lektorių, vadovaujamų Kirsten Brand, o paskutinė mano meilė - Botmerio gimnastika. Mano asmenybę formuoja teigiamas požiūris ir pagarba supančiai aplinkai ir žmonėms, mokymasis iš klaidų, gebėjimas laukti ir žinojimas, kad niekas nevyksta veltui, tikėjimas, kad viskas bus gerai – šie gyvenimo atradimai vis dar formuoja mane. Kai galvosiu, kad jau įgavau tobulą formą, nebegalėsiu būti mokytoja. Žaviuosi savo mokiniais. Jie sugeba matyti stebuklus mažuose, paprastuose dalykuose.

Edvinas Kučinskas. VI klasės mokytojas, anglų kalbos mokytojas.

Jau nebeprisimenu, kada supratau, kad gyvenimą kažkokiu būdu siesiu su anglu kalba, tačiau atrodo viskas klostėsi savaime. 2010 metais Vilniaus edukologijos universitete įgijau anglų filologijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją. Ketvirtųjų studijų metų pabaigoje vykusi praktika suteikė įkvėpimo ir stiprų postūmį pedagoginio darbo link. Valdorfo mokykla mano gyvenime atsirado po ilgų ieškojimų ir tapo ne tik darbo vieta, bet ir saviugdos bei savišvietos centru. Įvairūs Valdorfo pedagogikos ir žmogotyros seminarai, kuriuose teko dalyvauti bei kiekviena diena darbe praturtino mano ne tik kaip pedagogo, bet ir kaip tėvo žinias, suteikė naujos patirties. Mokau vyresniąją pakopą ir kiekvieną dieną žaviuosi jų drąsa, laisve ir kūrybingumu. Labai vertinu humoro jausmą, kuris turėtų būti neatsiejama kiekvieno mokytojo dalis.

Roma Turčinavičienė. VII klasės mokytoja.

Turėjau svajonę sukurti geresnę mokyklą savo vaikams. Nors baigiau VGTU ir įgijau ekonomikos specialybę, labiau domėjausi vaikais, jų poreikiais, auklėjimu, ieškojau man artimo požiūrio į vaiką, kitokių ugdymo būdų. Taip susipažinau su Valdorfo pedagogine sistema. Daugybė seminarų Estijoje, Švedijoje, Vokietijoje padėjo išgryninti vertybes, perimti patirtį ir atlaikyti kasdienę rutiną. Man Valdorfo pedagogika – tai artimas bendravimas su vaikais, galimybė kurti pamokas ir suteikti prasmingų žinių. Bendras darbas su kolegomis ir mokinių tėveliais (nors kartais tai tampa tikru išbandymu) irgi yra man labai svarbūs. Mokyklos bendruomenė – mano gyvenimo dalis. 12 metų dirbu Valdorfo mokykloje, kartais stabteliu pasigėrėti augančiais jaunais žmonėmis – tai išties brangiausios akimirkos, nes tuomet jaučiu gyvenimo tėkmę.

Raminta Saldžiūnienė. VIII klasės mokytoja ir lietuvių kalbos mokytoja.

Dar besimokant 9-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šv. Kristoforo gimnazija) kilo noras įrodyti, kad mokinių ir mokytojų santykiai gali būti ir kitokie – ne vien remti baime ir prisitaikymu. Baigus Vilniaus universitete klasikinės filologijos studijas teko padirbėti įvairiose institucijose – kultūrinėse, švietimo, valstybinėse. Turėdama ką palyginti supratau, kad didžiausią džiaugsmą man teikia bendravimas su jaunais žmonėmis, dalinimasis mintimis, požiūriais. Dar supratau, kad turiu gebėjimų ir kantrybės aiškinti ir išaiškinti, o kartais įkvėpti ar padėti patikėti savo jėgomis. Tai patenkina gyvenimo prasmės pojūtį ir skatina tobulėti. Tačiau dirbdama tradicinėse mokyklose pajutau, kad mano idealai ir vertybės gerokai prasilenkia su kitų. Norėjosi kitokio požiūrio į Jauną Žmogų, kitokios bendravimo atmosferos, kolegų bendraminčių. Ėmiau ieškoti ir... radau! Ir štai jau septinti metai esu čia, kur man gera būti – Vilniaus Valdorfo mokyklos bendruomenėje, tarp atvirų ir drąsių mokinių, jų geranoriškų tėvų bei entuziastingų kolegų. Pedagoginiai seminarai užsienyje (Švedijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje, Ukrainoje, Latvijoje) ir Lietuvoje, mokyklos vertybinės nuostatos man leidžia patenkinti pagrindinį mano siekį – patirti gyvenimo džiaugsmą nuolat mokantis pačiai ir padedant tą daryti kitiems, be baimės ir prisitaikėliškumo.

Raminta Kazlauskienė. IX klasės kuratorė.

Šioje mokykloje dirbu dešimtus metus, esu klasės mokytoja. Baigiau VGTU, įgijau inžinerijos magistro laipsnį. Valdorfo pedagogika susidomėjau gimus vaikams. Iš pradžių pedagogika domėjausi kaip mama, bet vėliau įsitraukiau į rengiamus seminarus, padėjau juos organizuoti. Taip tapau Valdarfo darželio auklėtoja, o vėliau ir mokytoja. Man patinka dirbti šioje mokykloje – dalyvauti kolektyviniame valdyme, turėti laisvės mokymo proceso kūryboje, ieškoti pedagoginių naujovių švietime. Čia yra galimybė bręsti ne tik kaip mokytojui, bet ir kaip žmogui.

Simas Urbonavičius. IX klasės kuratorius ir drožybos mokytojas.

Vidutinio amžiaus mokytojas, vedęs, auginantis tris vaikus – esu pačiame jėgų žydėjime! 1991–1996m. studijuodamas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete atsitiktinai patekau į Valdorfo pedagogikos seminarą, vykusį Maskvoje. Ten išgirstos mintys skambėjo labai naujoviškai, revoliucingai ir krito būsimajam mokytojui į širdį. 1996m., kai baigiau universitetą, atsirado galimybė mokytis ir dirbti Šveicarijoje, kur gavau Valdorfo pedagogikos socialinio pedagogo diplomą, beje, pripažintą ir Šveicarijos valstybinių institucijų. Mokykloje su pertraukomis dirbu jau septintus metus, čia esanti geranoriška, pasitikėjimu ir lygiateisiškumu grįsta atmosfera skatina tobulėti, eiti pirmyn ne tik mokinius, bet ir mokytojus, tėvus. Už iniciatyvą čia nebaudžia, vaizduotės niekas nevaržo, nebent tu pats...

Laura Keršienė. X klasės kuratorė, anglų kalbos mokytoja.

Baigusi tapybos studijas Londone septynerius metus keliavau ir dalyvavau įvairiose parodose bei meniniuose projektuose Londone, Berlyne, Amsterdame ir Stokholme, kol pagaliau radau kelią namo – supratau, kad įdomiausia man yra žmogus. Vedama šio smalsumo ir noro gilintis į žmogotyrą 2010 m. atėjau į Valdorfo mokyklą. Nuolat dalyvauju seminaruose, konferencijose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje), 2014 m. įgijau pedagoginę kvalifikaciją Vilniaus dailės akademijos edukaciniame centre. Mane domina komunikacija, todėl visada ieškau sintezės tarp iš pažiūros skirtingų dalykų, užsienio kalbų mokymo(si) ir meninės išraiškos. Žaviuosi vaikų ir jaunų žmonių nuoširdumu ir atvirumu. Gera su jais dalintis savo patirtimi, turimomis žiniomis ir augti kartu su jais.

Antanas Jonušas. X klasės kuratorius, istorijos mokytojas.

2013 m. baigiau Lietuvos Edukologijos universitetą, kuriame įgijau istorijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją. Ieškodamas savojo kelio išvykau į Vokietiją, kur Berlyne dirbau privačioje mokykloje „Klax-Sekundarschule“. Joje, taip pat Vytauto Didžiojo gimnazijose Klaipėdoje ir Vilniuje, brendau kaip mokytojas ir žmogus. Labai rimtai žiūriu į mokytojų pareigą auklėti vaikus, todėl mokymą grindžiu tolerancija, nuoširdumu, pilietiškumu, kūrybiškumu ir laisve tobulėti. Nuo 2014 m. rugsėjo esu mokytojas Vilniaus Valdorfo mokykloje – bendruomenėje, kuri žavi savo kūrybine energija ir laisvės pojūčiu.

Eglė Pečiulytė. XI klasės kuratorė, vokiečių kalbos mokytoja.

2001 m. baigiau Lietuvos edukologijos universiteto germanistikos magistro studijas, įgijau mokytojo kvalifikaciją. Dirbau vokiečių metodikos ir didaktikos katedroje dėstytoja bei vokiečių kalbos mokytoja, taip pat dirbau vertėja, rašiau straipsnius į žurnalą „Lietuvos sparnai“, buvau tarptautinio internetinio žurnalo vyr. redaktore. Visa ši sukaupta patirtis leido mano asmenybei atsiskleisti ir išmokė drąsiai priimti iššūkius, transformuotis bei atverti širdį gyvenimui. Vertybės, kuriomis aš vadovaujuosi – meilė, sąmoningumas, draugystė, drąsa, empatija, tolerancija, bendradarbiavimas, bendruomeniškumas ir pasaulietiškumas atvedė mane į Vilniaus Valdorfo mokyklą. Esu dėkinga ir laiminga galėdama dalyvauti savo, ir kitų asmenybių augimo, ieškojimų bei formavimosi procese, teikiančiame abipusę dvasinę naudą, morališkai kvestionuojančiame bei ugdančiame tiek mokymosi gebėjimus, tiek ir gyvenimiškus įgūdžius.

Nijolė Akstinienė. XII klasės kuratorė, dailės mokytoja.

Valdorfo mokykloj dirbu nuo 1999-ųjų. Esu baigusi M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dailės skyrių, turiu tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto dailės krypties diplomą. Menas ir kūryba neatsiejama mano gyvenimo dalis ir šia patirtimi man labai įdomu dalintis, o taip pat gilintis, kokiu būdu ją perteikti jaunai, besiformuojančiai asmenybei. Mokau vyresnes klases piešti ir tapyti, o taip pat, pagal savo sudarytą mokomąją programą supažindinu jaunuolius su dailės istorijos ir architektūros pagrindais. Septynerius metus buvau (nuo 1 iki 7 klasės) vienos klasės mokytoja, dabar vėl turiu auklėtinius. Nuo pirmųjų darbo metų šitoje mokykloje lankausi Valdorfo pedagogikos ir žmogotyros seminaruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Paskaitos, praktiniai užsiėmimai kiekvieną kartą suteikia galimybę susitikti su stipriom ir kūrybingom asmenybėm, Valdorfo mokyklų pedagogais, kurie (geba įkvėpti) įkvepia visam gyvenimui. Man didelė vertybė dirbti šitoje mokykloje, kuri plačiąją prasme yra bendruomenė, kurianti mokyklą pagal žmogaus prigimtinius poreikius, kuri yra lyg šeimos erdvė, reikalinga žmogui nuolat mokytis, augti ir tobulėti.

Tomas Šiaulys. XII klasės kuratorius, informacinių technologinių mokytojas.

Esu baigęs VU Matematikos ir informatikos dėstymo magistrantūros programą ir ten pat įgijęs mokytojo profesinę kvalifikaciją. Tai, kad noriu būti mokytoju, pirmą kartą pasakiau, kai buvau trejų. Tikiu, kad visa tai, kas išgyvenama iki susiformuojant šiokiam tokiam suaugėliškumui (net jei to neįsisąmonini), turi esminę įtaką tolimesniam gyvenimui, netgi, drįsčiau sakyti, užprogramuoja tave. Esu iš esmės toks pats vaikas, tik šiandien drąsesnis ir „labai daug išmanantis“, todėl kartu su mokiniais žaisime informatikos pamokas. Ir matematikos pamokas. Ir kitus žaidimus. Valdorfo mokyklos bendruomenėje esu labai naujas žmogus, tačiau jaučiuosi kaip namuose. Tikiu, kad čia galiu įsikvėpti kasdien. Prieš tai teko dirbti tradicinėje mokykloje su gabiais vaikais, tarptautiniu švietimu, organizuoti vaikų vasaros stovyklas, savanoriauti, keliauti, šokti, dainuoti, vaidinti – mane domina labai daug dalykų. Aš jaučiuosi savo vietoje, kai esu tarp žmonių, kuriems taip pat viskas įdomu – mane įkvepia žmonės su kibirkštėle akyse.

El. pašto adresas: siaulys.tomas ETA gmail.com
Telefono numeris: 868917643

Dalykų mokytojai ir kiti specialistai

Audrius Driukas. Chemijos mokytojas.

1997 m. VU baigiau biologijos (genetikos) studijų programą ir įgijau magistro kvalifikacinį laipsnį. Vėliau ilgą laiką dirbau Biochemijos institute. Už tyrimus virusų genetikos srityje 2003 m. man buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 2010 m. pradėjau dirbti Vilniaus Valdorfo mokykloje chemijos ir geografijos mokytoju. Dirbu mokykloje dėl kelių priežasčių: man patinka mokyti, mokytojo darbas man atrodo labai prasmingas ir kūrybiškas. Kūrybai reikia laisvės, todėl aš dirbu Valdorfo mokykloje.

Žilvinas Beniušis. Teatro mokytojas.

Užaugau ir mokiausi nedideliame miestelyje ir besimokydamas visada jutau, kad galima mokyti ir mokytis kitaip. Baigęs mokyklą gavau Dievo dovaną studijuoti Teatro edukologiją. Šiose studijose atradau, kad teatras yra brangus ne tik kaip scenos menas, bet kaip ir ugdymo priemonė. Suteikianti galimybę atsiverti tiek žmonių grupei tiek atskiroms asmenybėms. Kiek prieš tai buvo tekę dirbti pedagoginį darbą skirtingose vietose, niekur nieko panašaus į Valdorfo mokyklą nesutikau. Valdorfo mokykloje svarbiausia yra mokytojo ir mokinio santykis. Čia mokytojas negąsdina ir pats nebijo, o mokinys iš jo laukia krypties parodymo ir ėjimo kartu. Mano galva didelis dalykas yra rodyti kryptį kitam, nes pats turi ją žinoti arba ieškoti kartu. Tai, kol kas man ir yra Valdorfo mokykla.

Jurga Sarapinienė. Muzikos mokytoja.

Šioje mokykloje dirbu aštuonioliktus metus kaip muzikos mokytoja, iš jų septynerius metus - klasės mokytoja. Baigiau Muzikos akademijos etnomuzikologijos bakalauro studijas. Prieš 14 metų, ieškodama savo sūnui mokyklos (jis jau baigęs mokslus, kiti du dar mokosi), susidomėjau Valdorfo pedagogika. Tuo metu mokykla kūrėsi ir aš aktyviai prisijungiau. Valdorfo pedagogikos išsilavinimą įgijau Vokietijoje stebėdama muzikos pamokas, dalyvavau trijų metų tęstiniame IAO seminare bei trijų metų IPS seminare. 2007–2011 metais su kolegėmis kūrėme ir dirbome Ugdymo meno mokykloje. Didysis mano mokytojas ir įkvėpėjas – Par Ahlbom, Švedijos Solviko mokyklos įkūrėjas, kompozitorius, iš kurio mokausi jau 13 metų.

Vykintas Šlapikas. Technologijų mokytojas.

Džiaugiuosi, kad šioje mokykloje galiu mokyti kitus to, kas man pačiam įdomu, ir pats iš kitų dar pasimokyti. Šiaulių Universitete įgijau dailės/darbų mokytojo specialybę. Su mokiniais dalinuosi technologijų, amatų ir taikomosios dailės žiniomis. Man gera čia.

Aušra Puskunigienė. Matematikos mokytoja, reikalų ugdymui koordinatorė.

Apie Valdorfo pedagogiką pirmą kartą išgirdau studijuodama Vilniaus universiteto Matematikos fakultete, pedagogikos paskaitose. Vasarą po diplomų įteikimo 1992 metais patekau į Valdorfo pedagogikos seminarą. Visai, apie ką pasakojo ir rodė mokytojai-praktikai iš Olandijos ir Anglijos, mane pribloškė – matematikos ir viso kito galima mokytis be streso, smagiai žaidžiant, šokinėjant, ritmiškai trepsint, piešiant, klausantis istorijų! Vėliau mūsų trys dukros lankė Valdorfo darželio grupę, ir 2000 metais kartu su vyresniąja dukra atėjau ir į klases. Pirmaisiais metais buvau tiesiog aktyvi mama: organizavau Pavasario mugę, leidau informacinį laikraštuką ir... dirbau valytoja. Dar po metų jau mokiau matematikos ir tai darau iki šiol, be to, rūpinuosi mokyklos veiklos organizavimu, sudarinėju tvarkaraščius, ieškau naujų mokytojų, dalyvauju valdymo grupėse ir kitoje veikloje. Per tą laiką įgijau Valdorfo mokytojo kvalifikaciją Štutgarto Hogschulle organizuotuose nuotoliniuose kursuose, mokiausi Intuityviosios pedagogikos kursuose Vokietijoje ir Švedijoje. Dabar įkvėpimo ir žinių semiuosi Norvegijos Valdorfo mokytojų asociacijos organizuojamuose Valdorfo tarptautinėse vasaros mokyklose, Kaselio Valdorfo mokytojų seminaro kursuose. Dirbdama šioje mokykloje kiekvieną dieną patiriu gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę, būtį čia ir dabar, kai susiduriu su savo baimėmis, nerimu, nepasitikėjimu, mokausi juos įveikti ir perkeisti. To paties mokosi ir mūsų mokiniai. Tai visų mūsų žmogiškasis kelias.

Rūta Zdanytė. Vokiečių kalbos mokytoja.

Esu vokiečių kalbos mokytoja, išsilavinimą puikių dėstytojų dėka įgijau tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Jau 9 metai dirbu darbą, kurį visada ir norėjau dirbti - Valdorfo mokykla suteikė man šią galimybę. Galimybę mokyti, ugdyti, gebėti įkvėpti kitus, galimybę dirbti su nuostabiais mokiniais, profesionaliais kolegomis, ypatingoje aplinkoje. Didelės patirties, kaip dirbti su vaikais, įgijau Valdorfo organizuojamuose užsienio kalbų bei IAO seminaruose, Kari Frid gydančiosios pedagogikos seminare „Kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais“, Oslo R. Štainerio universitetinės kolegijos lektoriaus Godi Keller seminare „Gyvenimo kompetencijų ugdymas“, Intuityvios pedagogikos seminaruose, Merete Lovlie iš Solviko mokyklos (Švedija) paskaitose. Nemažai patirties pasisėmiau stebėdama pamokas Valdorfo mokykloje Eslingene (Vokietija) bei Solviko mokykloje (Švedija). Savo darbe vadovaujuosi A. Ensteino žodžiais: „Didžiausias mokytojo pasiekimas yra sugebėjimas pažadinti mokinio kūrybiškumą ir smalsumą“. Manau, kad šių savybių puoselėjimas yra siekiamybė mokytojui tiek kasdienybėje, profesinėje veikloje.

Olga Smal. Vokiečių kalbos mokytoja.

Prieš trylika metų atvažiavau į Lietuvą iš Rytų Kazachstano, kur įgijau vokiečių kalbos mokytojo specialybę. Daug atradau ir atrandu susitikdama su žmonėmis, kurie stipriai veikia mano požiūrį į gyvenimą. Esu idealistė. Tikiuosi šiek tiek pakeisti pasaulį, todėl esu Valdorfo mokyklos mokytoja. Pačios Valdorfo pedagogikos mokiausi Štutgarto Aukštojoje Valdorfo mokykloje. Žaviuosi muzika, vaikais, kalbomis. Džiaugiuosi, kad šioje mokykloje yra bendruomenė, kad joje galima daug ką kartu nuveikti.

Rita Skridailienė. Biologijos mokytoja.

Mokiausi tuometinėje Vilniaus 9-oje vidurinėje mokykloje, vėliau baigiau Vilniaus universitetą ir įgijau biologo išsilavinimą, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Gimus pirmajai dukrai susidomėjau Valdorfo pedagogika. Nuo tada, jau dvidešimt metų, Valdorfo pedagogika man – žvaigždė neblėstanti. Nežinau, kas dar gyvenime nardina į tokį gylį, kad po dvidešimties metų yra dar įdomiau, nei ką tik pradėjus šią kelionę. Su šiuo iššūkiu padeda susidoroti kasmet vykstantis tarptautinis savaitės trukmės 9–12 klasių Valdorfo mokytojų seminaras Kaselyje (Vokietija). Kartu su vyru auginame keturis vaikus, du jau baigė mūsų mokyklą (šiuo metu mokosi Vilniaus universitete ir savanoriauja), kiti du tebesimoko.

Julija Kostiukevičiūtė. Muzikos mokytoja.

Dar mokydamasi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje žinojau, jog noriu būti tuo žmogumi, kuris organizuoja procesą. Juk visgi pasirinkau choro dirigavimo specialybę. Tačiau su pedagogine veikla susidūriau kur kas vėliau, jau baigusi LMTA ir stačia galva kritusi į studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Čia įgijau ir pedagoginę kvalifikaciją, ir patirties, kadangi dėsčiau studentams. Iki tol teko dalyvauti daugybėje tarptautinių projektų Lietuvoje ir užsienyje, tačiau jutau, jog atlikėjo veikla, nors ir maloni, tačiau turinti pernelyg griežtas ribas. Taigi po ilgų gyvenimiškų pasispardymų atsidūriau Valdorfo mokykloje. Šį momentą galiu pavadinti netikėta, tačiau laiminga atomazga ir nauja pradžia. Visuomet jutau, jog muzika gydo. O, kaip žinia, bet koks procesas gali būti užkrečiamas. Net ir gydomasis. Taigi, šiuo užkratu nusprendžiau pasidalinti ir šioje mokykloje.

Vilija Dragūnienė. Technologijų mokytoja.

Baigiau tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą, dailės fakultetą 1987m. Dirbau pailgintos grupės ir tekstilės būrelio mokytoja Moksleivių rūmuose. Mano trys vaikai (vyriausiajam diagnozuota epilepsija), paskatino plačiau domėti vaikų auklėjimu. Susidomėjau Valdorfo pedagogika. Žinias gilinau tęstiniuose seminaruose. Devynis metus dirbau Valdorfo darželio auklėtoja, o naują postūmį davė IPS seminaras, organizuotas Švedijos mokytojų bei norvegų seminaras Baltijos šalių mokytojams. Noras puoselėti rankų darbus ir pasitikti naujus iššūkius paskatino ateiti į Viva mokyklą.

Dangis Varankevičius. Istorijos mokytojas.

Augau nedideliame, bet labai gražiame Aukštadvario (Trakų raj.) miestelyje. Nuo mažens labai domėjausi istorija ir sportu. Mokydamasis mokykloje turėjau puikų istorijos mokytoją, kuris iki šių dienų man yra gero pedagogo pavyzdys. 2004–2008 m. tuometiniame VPU studijavau istoriją, kur formavausi kaip asmenybė ir būsimas mokytojas. Baigęs studijas pradėjau dirbti istorijos mokytoju, bet tuo nesinorėjo apsiriboti, todėl 2011 m. įstojau į kūno kultūrą LEU, kur studijuoju iki šiol. Šiuo metu suderinu dvi savo mėgstamas sritis – istoriją ir sportą. Nuo šių mokslo metų pradžios prisijungiau prie Vilniaus Valdorfo mokyklos bendruomenės, kur matau didelį potencialą savo, kaip mokytojo, tobulėjimui. Manau, šioje mokykloje yra labai pozityvus požiūris į mokinį ir pasaulį, mokykloje dirba puikus mokytojų kolektyvas, vyrauja šilta ir draugiška atmosfera.

Giedrė Stankevičiūtė. Šokių mokytoja.

Aprašymas netrukus...

Elžbieta Banytė. Lietuvių kalbos mokytoja.

Esu vaikščiojantis nesusipratimas: šiokia tokia mokytoja, šiokia tokia literatūros kritikė, šiokia tokia doktorantė, šiokia tokia vertėja, šiokia tokia redaktorė, šiokia tokia gidė ir kelionių vadovė... Buvimas „šiokia tokia“ prasidėjo dar tada, kai, baigusi Vilniaus licėjaus biocheminę klasę, įstojau į klišą Vilniaus universiteto specialybę neaiškiu pavadinimu – „Lietuvių filologiją ir naująją graikų kalbą“. Kai norėjau rašyti kursinį darbą Lietuvių literatūros katedroje, mane išgrūdo ir liepė eiti pas grecistus, o pastarieji nusiuntė atgal pas lietuvninkus. Po to įstojau į intermedialias literatūros studijas, kurios įpareigojo klaidžioti tarp medijų, o daktaro disertaciją rašau jungtinėje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantūroje, kuri verčia blaškytis tarp Senamiesčio ir Antakalnio. Be viso to, verčiu poeziją ir, kai labai labai paprašo, teisinius tekstus iš graikų kalbos, esu portalo www.doxa.lt redakcinės kolegijos narė, LRT radijuje įrašinėju knygų apžvalgas, rašau recenzijas į įvairius kultūros ir mokslo leidinius, vasaromis mokausi ir gidauju.

Kur telpa darbas mokykloje? Širdyje. Mokiniai ir kolegos mane motyvuoja geriau negu gražiausias kada nors skaitytas eilėraštis. Tikiu, kad reikia dalintis tuo, ką turi, ir semtis patyrimo iš kitų. Valdorfo bendruomenė man yra neišsenkantis žinių, savišvietos, bendravimo ir emocijų lobynas. Tikiu, kad šiuolaikinė mokykla turi ugdyti kūrybingą, empatišką ir mąstantį žmogų – čia glūdi žmonijos ateities sėkla.

Vitalija Meilūnė. Anglų kalbos mokytoja.

Matyt nuo mažumės vidujai žinojau, kad būsiu mokytoja – dar vaikystėje tai buvo mėgstamiausias žaidimas, nė nemokėdama skaityti pati, mokiau savo lėles ir meškius tai daryti. Po mokyklos pasirinkau anglų filologijos studijas tuometiniame pedagoginiame universitete, nors lyg ir rinkausi studijas labiau dėl meilės filologijai, ne pedagogikai. Laikui bėgant toks pasirinkimas džiugino vis labiau – jau dirbdama mokykloje (dar studijuodama magistro pakopoje) supratau ir atradau, kad būti mokytoja – mano atspėtas likimas ir pašaukimas. Buvimas šalia, buvimas su vaikais, galimybė augti kartu – man tolygu dvasinei praktikai, nuolatiniam asmeniniam tobulėjimui. Valdorfo metodiką atradau gimus vaikams. Šiemet džiaugiuosi šia, mane auginančia, galimybe išbandyti savo jėgas šioje mokykloje.

Milda Čeikienė. Popiečio grupės mokytoja.

Esu dviejų berniukų, kurie mokosi šioje mokykloje, mama. Esu įgijusi analizės ir planavimo ekonomikos magistro laipsnį. Taip, taip. :) Sėkmingai dirbau projektų vadove ir kilau karjeros laiptais iš pradžių banke „Snoras“, vėliau „Hansabank“, kuris dabar vadinasi „AB Swedbank"“, kol... negimė vaikai. Tada supratau aiškiai – turiu būti su jais, kartu su jais augti. Tiesiog viršų paėmė įgimtas noras žaisti, virti valgyti, apgaubti kitą švelnumu.

Profesinėje ir dvasinėje srityje tada prasidėjo savęs ieškojimo metai – klasikinio masažo kursai, STEP tėvų grupių organizavimas,www.tevuakademija.lt bei www.vivamokykla.lt puslapių kūrimas ir administravimas, savanorystė ir dvejus metus trukęs darbas VA Caritas vaikų dienos centre „Vilties angelas“ su mamų ir mažų vaikučių grupėmis, ketverių metų mokslai Individualios psichologijos institute, dalyvavimas net trijų psichologijos draugijų veiklose, straipsnių rašymas į žurnalą „Tavo vaikas“ ir aštuonių mėnesių trukmės darbas darželyje „Bitė lingo“. Tik tiek. :)

O kaip su antroposofija, Štaineriu ir kitais valdorfais? Pažintis su šia bendruomene prasidėjo dar nuo paskaitų vaikų darželyje. Ar mokykloje ar prisimenate UMM laikus? Buvo smagu. Paskutiniai9 seminarai, kuriuose dalyvavau – Valdorfo mokyklų vasaros stovykos Vengrijoje ir Vilniuje, susitikimas su Peru Estijoje, o šiais metais pradėjau mokytis Valdorfo darželio auklėtojų kursuose.

Be viso šito, man laaabai patinka gaminti valgyti ir valgyti. Gaila, kad mano eksperimentus ne visi išdrįsta paragauti :)

Kaip jau rašiau, esu apsigimusi mama: moku tvarkytis, auginti, įžvelgti, atjausti. Mėgstu žaisti, dainuoti, piešti, megzti, nerti, skaityti pasakas, eiti į žygius ir, žinoma, mokytis. Popiečio grupėje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Neslėpsiu, kad ateityje norėčiau save išbandyti ir mokytojos kailyje....

Tadas Janušonis. Fizikos mokytojas.

Visą gyvenimą buvau užkietėjęs tiksliukas. Visą laiką žavėjausi matematika, o vėliau įsimylėjau ir fiziką. Fizika yra ta pati matematika, tik ja naudojamasi gamtos dėsniams aiškinti ir aprašyti. Taigi įstojau į VU Fizikos fakultetą ir baigiau fizikos bakalauro studijas. Besimokydamas atsitiktinai atradau pomėgį fotografuoti, kuris kardinaliai pakeitė mano mąstymą. Pradėjau į gyvenimą žiūrėti iš visai kito rakurso, jame atsirado daugiau grožio, romantikos, idėjų ir prasmės. Tikslieji mokslai ir menai man nėra atskiros gyvenimo šakos, nes viskas susijungę į viena – besąlygišką meilę gamtai. Gamta nuostabi ir dėl joje slypinčios matematikos, ir dėl neapsakomo grožio. Mano svarbiausias tikslas būtų perteikti šią meilę jauniesiems atradėjams ir Žemės puoselėtojams, nes mes juk ir patys esame gamta.

Tomas Puzeris. Matematikos mokytojas.

Augau Jonavoje, Kaune baigiau Vytauto Didžiojo universitetą, matematikos baklauro studijas. Valdorfo mokykla į mano gyvenimą atėjo labai netikėtai: buvau pakviestas mokyti vienuoliktokus matematikos. Taip atradau Valdorfo pedagogiką ir naujus mokymo būdus. Kiekvieną dieną išmokstu ir sužinau ką nors nauja. Ši mokymo sistema leidžia žaismingai ir įdomiai pateikti medžiagą, įtraukti vaikus į mokymosi procesą, kartu augti ir tobulėti. Džiaugiuosi būdamas šios mokyklos ir bendruomenės dalimi.

Zina Driukienė. Logopedė.

Šiaulių Universitete (tada jis vadinosi ŠPI) baigiau defektologijos studijas. Jas baigusi visą laiką dirbau su „kitokiais“ vaikais. Vedžiau specialią klasę bendrojo ugdymo mokykloje, dirbau logopede specialiajame darželyje ir bendojo ugdymo mokykloje. Specialiojoje mokykloje dirbu ir dabar. Į Valdorfo mokyklą mane pakvietė vienos klasės mokinių tėveliai. Čia pamačiau ne tik „kitokius“ vaikus, bet ir kitokią sistemą, tarpusavio santykius, bendravimą. Daug skaičiau apie Valdorfo pedagogiką, stebėjau, mokiausi. Ir mokysiuosi dar ilgai. Pajutau, kad čia dirbti gera...

Administracija

Giedrė Daugalienė. Mokyklos vadovė.

Vilniaus universitete esu įgijusi komunikacijos ir informacijos magistro laipsnį. Savo profesinę veiklą pradėjau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vėliau keletą metų dirbau logistikos srityje. Su Valdorfo pedagogika susipažinau ieškodama ugdymo įstaigos savo vaikams. Į Vilniaus Valdorfo mokyklą atėjau 2006 metais, kai mokykla žengė pirmuosius savarankiškus žingsnius. Kartu su kolegomis mokausi Valdorfo pedagogikos seminaruose, tobulinu savo vadybines ir organizacines kompetencijas. Rūpinuosi mokyklos veiklos organizavimu, tvarkau dokumentaciją, administruoju projektus, o priimant sprendimus esu viena iš grupės narių. Valdorfo mokykla man – nuolatinė kaita ir kūryba, galimybė tobulėti ir pažinti save.

Jonas Papučka. Ūkio administratorius.

Gimiau Krasnodaro krašte, kurortiniame mieste Adleryje. Kūrybinga vaikystė prabėgo Molėtuose. Turiu staliaus profesinę kvalifikaciją, o 2014 m. įgijau projektų valdymo bakalauro laipsnį. Beveik 20 metų vadovavau statybos verslui, tačiau gyvenimo aplinkybės parodė, kad tas kelias ne man. Nuo 2011 m. dirbu Valdorfo mokykloje, kur rūpinuosi patalpų priežiūra ir remontu, reikalingo inventoriaus ir ugdymo priemonių įsigijimu. Man patinka būti tarp augančių vaikų, vertinu bendradarbiavimo atmosferą kolektyve.

Eugenija Vilkauskienė. Vyr. finansininkė.

Esu mokyklos vyriausioji finansininkė. Vilniaus universitete įgijau vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Ilgą laiką dirbau banke, ten darbas visada buvo susijęs su apskaita ir atskaitomybe. Mokykloje pradėjau dirbti nuo 2012 m. pradžios. Nors darbas su ugdymo procesu nesusijęs, tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, mokyklos veikloje. Įsiliejusi į nuoširdžią, geranorišką, pasitikėjimu ir lygiateisiškumu grįstą kolektyvo ir bendruomenės aplinką, jaučiuosi savimi. Ši aplinka artima mano gyvenimo būdui, pasaulėžiūrai.

Eglė Kučinskienė. Administratorė.

Aprašymas jau netrukus...

Atostogaujantys mokytojai

Berta Kupčiūnė. (laikinai nedirba)

Studijavau man asmeniškai brangius menus, mokslus - muziką ir šokį. Universitete įgijau edukologijos magistro laipsnį. Savo praktinėje-profesinėje veikloje tyrinėju ir ieškau judesio (šokio) ryšio su garsu (muzika). Man įdomu, kaip šie menai tarpusavyje sąveikauja, kokia jų tarpusavio sąryšio nauda ugdyme. Esu laiminga Valdorfo mokyklos mokytoja, nes čia radau terpę šiems ieškojimams skleistis ir juos pritaikyti.

Daiva Vingelienė. (laikinai nedirba)

Būdama mokyklinio amžiaus aktyviai sportavau lengvosios atletikos srityje. Buvau iškovojusi Lietuvos čempionės vardą, teko atstovauti Lietuvą tarptautinėse varžybose, todėl ir baigusi mokyklą toliau pasukau sporto link. Studijavau Vilniaus pedagoginiame universitete kūno kultūrą ir toliau tęsiau sporinę veiklą. 2008 metais įsidarbinau Vilniaus Valdorfo mokykloje kūno kultūros mokytoja. Dirbdama šioje mokykloje subrendau kaip žmogus. Susidūriau su naujomis sporto išraiškomis, dalyvavau Botmerio gimnastikos seminaruose Švedijoje. Džiaugiuosi dirbdama su jaunais žmonėmis ir matydama kaip jie auga, bręsta ir kaip stiprėja. Žmogui, o ypač jaunam, judėjimas yra gyvybiškai svarbus, todėl vadovaujuosi senovės antikoje gimusiu šūkiu „Sveikame kūne sveika siela!“.

Vilija Stankaitytė. (Laikinai nedirba)

Užaugau kaime, kur apie pasaulį supratau glostydama gyvūnus, braidydama po žolę, klausydama sekamų močiutės pasakų. Visados norėjau dirbti su vaikais, rūpintis jais, padėti jiems pažinti pasaulį. Pabaigusi socialinę pedagogiką pradėjau dirbti Valdorfo mokykloje. Dalyvavau įvairiuose seminaruose: IAO Rygoje, Valdorfo mokytojų rengimo kursuose Vokietijoje ir Lietuvoje. Stengiuosi, kad kiekviena diena mokykloje mano klasės vaikams būtų tarsi kelionė, kurios metu daug sužinome, patiriame, išgyvename. Kelionė, kur pats keliavimas nemažiau svarbus, nei pasiektas tikslas.

Danutė Baranauskienė. (laikinai nedirba)

Vilniaus Valdorfo mokykloje esu nuo 1998 metų. Domėjausi skirtingomis sritimis, teko dirbti įvairius darbus, bet tik atėjusi į Viva mokyklą, supratau, kad radau savo vietą. Studijavau mediciną, ikimokyklinę pedagogiką, psichologiją (turiu socialinių mokslų magistro laipsnį). Valdorfo pedagogika domiuosi ir gilinuosi nuo 1991m., kai tuometiniame Pedagogų profesinės raidos centre buvo organizuoti pirmi valdorfiški seminarai mokytojams ir darželių auklėtojams. Ir vis dar tebesimokau to nuostabaus ugdymo meno (dalyvavau seminaruose Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Lenkijoje). Noriu, kad mūsų mokykloje vaikai patirtų bendravimo, kūrybos ir pažinimo džiaugsmą.

Živilė Nižauskaitė. (laikinai nedirba)

Prieš pradėdama dirbti mokykloje baigiau biofizikos magistro studijas, dirbau mokslinėse laboratorijose Vilniuje ir Osle. Buvo labai įdomu, svarsčiau apie doktorantūros studijas, tačiau vis norėjosi išbandyti darbą su vaikais mokykloje. Taip tapau programos "Renkuosi mokyti!" dalyve, pradėjau dirbti mokykloje Kauno rajone, o nuo 2013 m. rugsėjo esu Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytoja. Džiaugiuosi patekusi į nuoširdžią ir įkvepiančią bendruomenę bei atradusi prasmingą darbą, kuriame kiekvieną dieną pati galiu tiek daug patirti ir išmokti.

Miriam Gottfried. (laikinai nedirba)

Kai pati mokiausi Valdorfo mokykloje Bonoje (Vokietija), man labai patiko, kad turėjau galimybę mokytis dviejų užsienio kalbų nuo pirmos klasės iš mokytojų, kuriems šios kalbos buvo gimtosios. Baigusi mokyklą norėjau kitokios patirties. Galvojau išvykti į Baltijos šalis savanoriauti, kadangi Bonoje buvo Baltijos šalių išeivijos centras, o šalia gyveno kaimynai iš Estijos ambasados. Taigi išvykau vieneriems metams savanoriauti į Camphill kaimą Estijoje, kur gyvena protiškai neįgalūs žmonės. Jie buvo mano estų kalbos mokytojai. Supratau, kad geriausias metodas išmokti užsienio kalbų yra gyventi ir bendrauti su žmonėmis, kurie nesupranta kitų kalbų. Po to supratau, kad norėsiu dar sugrįžti į Baltijos šalis, tikriausiai kaip vokiečių kalbos mokytoja. Su šia mintimi ėmiau studijuoti vokiečių kalbą, istoriją ir olandų kalbą Münsterio universitete (Vokietija). Įgijusi magistro laipsnį ir pedagogo kvalifikaciją, išvykau į Latviją, kur dirbau mokytoja valstybinėje mokykloje. Ilgėdamasi daugiau demokratijos, po metų sugrįžau į Valdorfo mokyklą, tik šį kartą Lietuvoje. Esu laiminga, galėdama tokiais būdais, kaip ir pati vaikystėje buvau mokoma, mokyti savo gimtosios kalbos pradinukus.

Jolanta Tamošaitienė. (laikinai nedirba)

Matyt, neatsitiktinai tapau mokytoja, nes dar būdama paauglė savo jaunesniąją sesutę išmokiau skaityti ir rašyti. Po vidurinės mokyklos įgijau lituanistikos bakalaurą tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, vėliau baigiau magistro studijas Mykolo Romerio universitete. Po mokslų ragavau visokių profesijų: buvau žurnalistė, redaktorė, dirbau valstybės tarnyboje. Pedagogika vėl susidomėjau gimus dukrai. Lankiau valdorfo pedagogikos kursus tėvams, dirbau mokytoja valstybinėje mokykloje. Nuo 2014 metų rugsėjo dirbu Vilniaus Valdorfo mokykloje. Čia džiugina draugiškas kolektyvas ir betarpiški mokinių bei mokytojų santykiai.