Valdorfo pedagogika

Bendrieji principai

Mokykla savo darbe remiasi Valdorfo pedagogika bei antroposofiniu požiūriu į žmogų ir pasaulį.

Vienas iš pagrindinių ugdymo mūsų mokykloje principų – pasitikėjimas prigimtiniu vaiko gebėjimu ir siekiu pažinti bei mokytis. Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir aktyvūs, trokšta pažinti pasaulį ir nori mokytis, todėl siekiama mokykloje sukurti tokią aplinką, kuri žadintų vaiko aktyvumą, padėtų skleistis jame slypintiems gebėjimams.

Daug dėmesio skiriama, kad ugdant būtų atsižvelgta į vaiko amžiaus ypatumus, jo poreikius konkrečiame amžiaus tarpsnyje. Vaikui augant keičiasi darbo metodai ir būdai, darbo organizavimas klasėje, mokomosios medžiagos parinkimas ir pateikimas. Tinkamu laiku pamokose pateikta medžiaga atliepia vidinius augančio žmogaus procesus ir vaikai ne tik geriau išmoksta medžiagą, bet ir lengviau išgyvena amžiaus tarpsnių krizes.

Vaikai ugdomi atsižvelgiant į individualią jų raidą, asmenines savybes, siekiama kiekvienam vaikui sudaryti sąlygas augti ir mokytis pagal jo galimybes ir ritmą. Kad kiekvienas vaikas užaugtų harmoninga asmenybė, mokytojai, šalia intelekto lavinimo, ypač daug dėmesio skiria socialiniams, meniniams įgūdžiams ir praktinei moksleivių veiklai. Mokiniai nevertinami pažymiais, nelyginami vieni su kitais, nes svarbu individuali vaiko pažanga, kuriama aplinka, kuri neskatintų prisitaikymo, kurioje kiekvienas būtų mylimas ir gerbiamas toks, koks yra.

Mokymasis periodais

Valdorfo mokykloje pagrindinių dalykų mokomasi kasdien 2–4 savaičių periodais. Tada daroma pertrauka, o vėliau susigulėjusios žinios atnaujinamos ir papildomos naujame cikle. Toks būdas padeda mokiniui geriau sutelkti dėmesį į dėstomąjį dalyką, nuosekliau į jį gilintis. Periodais mokomasi geometrijos, geografijos, istorijos, visuomenės mokslų, biologijos, fizikos, chemijos, meno, gimtosios kalbos ir matematikos. Per metus vieno dalyko mokomasi kelis ciklus.

Pagrindinė pamoka

Kiekviena diena prasideda pagrindine pamoka, kuri trunka dvi akademines valandas (1,5 val). Savita pagrindinės pamokos struktūra leidžia palaikyti sveiką pusiausvyrą tarp susitelkimo ir atsipalaidavimo, protinio ir praktinio darbo. Pamoka pradedama ritmine dalimi: vaikai dainuoja ir žaidžia, deklamuoja eilėraščius, daro įvairius ritminius pratimus arba tiesiog bendrauja. Ritminė dalis yra skirta klasei suburti, nuteikti ją darbui. Per pagrindinę pamokos dalį prisimenama praeita tema, pateikiama nauja einamojo periodo medžiaga. Pamokos gale mažesniems vaikams mokytojas pasakoja pasakas, legendas, istorijas, o vyresnieji atlieka eksperimentus, detaliai aprašo konkrečius istorinius įvykius, biologijos, geografijos faktus, apibendrina naują medžiagą. Per pagrindinę pamoką mokomasi pagrindinių dalykų.

Kitos pamokos

Po pagrindinės pamokos mokomasi dalykų, reikalaujančių pastovių pratybų: užsienio kalbų, matematikos, gimtosios kalbos, dailės, darbelių, muzikos, kūno kultūros, euritmijos. Šios pamokos trunka 45 min. Mokytojai siekia, kad pastarosios pamokos sietųsi su pagrindinės pamokos tema.

Mūsų mokykloje labai svarbus yra praktinis mokymasis. Nuo 1 klasės vaikai mokosi dviejų užsienio kalbų (anglų ir vokiečių), iki pat 12 klasės vyksta dailės ir muzikos pamokos.

Mokymasis be vadovėlio

Valdorfo mokykloje remiamasi nuostata, kad ne vadovėliai, o mokytojo asmenybė daro lemiamą įtaką mokymo procesui. Mokytojas gali pagyvinti, padaryti įdomią ar prieinamą bet kokią medžiagą, nuspręsti, kada ir kokį vadovėlį naudoti. Dažniausiai vadovėliai naudojami užsienio kalboms, gimtajai kalbai ir matematikai, rečiau gamtos mokslams mokyti. Pradinėse klasėse vadovėlis, kaip pagrindinis mokomosios medžiagos šaltinis, nenaudojamas ir jį atstoja mokinio sąsiuvinis-knyga.

Sąsiuvinis-knyga

Mokinio sąsiuvinis – tai pagal amžių ir sugebėjimus meniškai apipavidalinti jo darbo užrašai, kuriuose atsispindi mokymosi turinys, individualūs mokinio pasiekimai, jo asmenybės raida. Šiuose sąsiuviniuose mokiniai rašo, skaičiuoja, braižo žemėlapius, diagramas, pasižymi svarbiausias temos mintis, atlieka užduotis. Esminis skirtumas tarp jų ir spausdintų pratybų sąsiuvinių yra tas, kad juose visiškai viską daro mokinys: pats rašo tekstus, pats juos iliustruoja. Toks kūrybinis darbas leidžia vaikui gilintis į mokomąją medžiagą per asmeninį suvokimą.

Mokinių vertinimas

Kiekvieno mokinio pasiekimai vertinami individualiai, atsižvelgiant į jo galimybes ir pasiektą išsivystymo lygį. Informaciją apie vaikų pasiekimus ar nesėkmes mokytojai reguliariai išsako tėvams susitikimų metu, praneša raštu, tariasi bei drauge sprendžia, kaip padėti įveikti sunkumus. Mokytojas stebi kiekvieno mokinio individualią raidą ir pasiekimus, jo dalyvavimą įvairioje veikloje, pastangas, aktyvumą, ypatingus gebėjimus kokioje nors srityje, pasiekimus socialinėje srityje. Remdamasis šiais stebėjimais, semestro gale mokytojas rašo išsamią charakteristiką apie vaiko raidą. Čia aprašoma ne tik vaiko mokymosi pasiekimai, įgyti įgūdžiai, bet ir darbo stilius, dalyvavimas socialinėje veikloje.

1-5 klasėse mokytojai naudoja vaiko stebėjimą ir formuojamąjį vertinimą, padedančius suprasti vaiko raidą ir skatinančius kiekvieną vaiką vystytis pagal individualias galimybes. 6-8 klasėse vyrauja formuojamasis vertinimas, kuriuo stengiamasi suteikti mokiniams reguliarų grįžtamąjį ryšį. 9-12 klasėse, kaip ir vidurinėje pakopoje, mokiniai yra vertinami formuojamuoju, diagnostiniu ir apibendrinamuoju (aprašai ir pažymiai) vertinimo būdais, mokinių pažanga ir pasiekimai taip pat yra vertinami pažymiais (dešimtbale sistema). Išeinant į kitą mokyklą, mūsų mokinių vertinimai paverčiami pažymiais ir išduodamas patvirtintos formos bendrojo lavinimo mokyklos mokymosi pasiekimų pažymėjimas arba įgyto išsilavinimo pažymėjimas.