Arklio Duonpelnio šventė su trečiokais

Į paruoštą rugių sėjos lauką prie Striukų sodybos atskubėjo darnus klegančių vaikų pulkelis. Jeigu ankstesnėse šventėse prie plūgo stodavo ir sėklą į dirvą berdavo keli drąsesni dalyviai iš lankytojų tarpo, tai valdorfiukai rugių sėjos darbui pasiruošė visu rimtumu. Apsiavę kojas guminiais aulinukais, kiekvienas mokinys atsinešė po kibirėlį rugiams sėti...

Skaityti daugiau...

Valdorfo pedagogė: nenuvertinkime vaikystės

Kada vaikas jau yra pasiruošęs eiti į pirmą klasę: tada, kai išmoksta skaityti ar įlipti į medį? Kodėl tėvai neretai apsirinka manydami, kad jų vaikas jau pakankamai subrendęs mokyklai ir kodėl ikimokyklinukai privalo reguliariai ...nuobodžiauti? Vilniaus Valdorfo mokykla parengė įdomų ir naudingą interviu su patyrusia Valdorfo pedagoge Roma Turčinavičiene.

Skaityti daugiau...

Atliekų rūšiavimas: žinome, kad svarbu, tačiau kaip to išmokyti vaikus?

Tokiose šalyse kaip Japonija, Švedija ar Vokietija apie atliekų rūšiavimo naudą vaikai mokomi jau dešimtis metų, o tai pradedama daryti dar jiems būnant darželiuose ir mokyklose. Kaip teigia Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytoja, atliekų rūšiavimo, kaip ir bet kuriuos kitus gerus įpročius, būtina ugdyti nuo mažens, nes vaikai juos lengviau perima. Tad nuo ko pradėti ir kaip užauginti atsakingai rūšiuojančius ir gamta besirūpinančius vaikus?

Skaityti daugiau...

IT mokytojas Tomas Šiaulys: kokių įgūdžių iš tiesų reikia XXI amžiaus vaikams

Vilniaus Valdorfo mokyklos ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos IT mokytojas Tomas Šiaulys nesunkiai atskiria, kurie mokiniai klasėje linkę į priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų ar socialinių tinklų. Tokie vaikai turi dėmesingumo, motyvacijos problemų, į pamokas ateina neišsimiegoję. Jaunas ir inovatyvus pedagogas šiame interviu pasakoja apie tai, kodėl jam nepatinka vaikų skirstymas į Z ar Alfa kartas, kodėl jo mokykloje iš visų mokinių rytais surenkami telefonų aparatai ir kokią gerąją praktiką perkeltų iš aplankytų mokyklų užsienyje į mūsų mokyklas.

Skaityti daugiau...

Mokykla, kuri ugdo ne vartotoją, o kūrėją: mokymasis gali būti džiaugsmingas

Valdorfo pedagogikos mokyklos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šiemet švenčia įspūdingą jubiliejų – lygiai prieš 100 metų Vokietijos Štutgarto mieste buvo įkurta pirmoji Valdorfo mokykla. Lietuvos Valdorfo mokyklų asociacijos valdybos pirmininkė, Lietuvos atstovė Europos Valdorfo pedagogikos taryboje, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja Aušra Puskunigienė sako, kad Valdorfo pedagogika šiais laikais aktuali kaip niekad, tą patvirtina ir sparčiai besisteigiančios naujos Valdorfo iniciatyvos.

-Kodėl vis daugiau tėvų nori leisti vaikus į Valdorfo mokyklas? Visai neseniai Vilniuje buvo viena – Vilniaus Valdorfo mokykla, dabar veikia jau trys Valdorfo mokyklos ir visoje Lietuvoje nuolat kuriasi naujos Valdorfo iniciatyvos.

Skaityti daugiau...

Kodėl Valdorfo mokyklose vaikai mezga?

Iš anglų kalbos išvertė Kazimiera Astratovienė

ki šiol nebuvau didelė rankdarbių mėgėja. Taigi išmokti megzti kojinę rengiantis penktai klasei buvo nemenkas iššūkis. Mezgimas penkiais virbalais, oi oi... Tiesa, vaikai Valdorfo mokykloje pradeda mokytis megztinuo paprastesnių dalykų – pirmoje klasėje mezga fleitos dėklą ir žaisliuką, trečioje – šaliką, o jau tik paskui,penktoje – kojines ir/arba kepurę. Bet net ir turint gerokai daugiau mezgimo patirties, nei jos turėjau aš rengdamasi penktai klasei, vaikams irgi būna sunku, prireikia daug ištvermės ir kantrybės. O kai kurie pačioje mezgimo pradžioje net sako visai tą patį, ką ir aš sakiau: „Na, argi tai įmanoma?!“

Skaityti daugiau...

Interviu su mokytoja Aušra Puskunigiene ir psichologe Sigita Dirgėliene: apie paauglių elgesio priežastis

123RF.com nuotrauka.

Kas svarbiau: mokykloje įgyjamos žinios ar socialinės – emocinės vaiko kompetencijos? Šis klausimas vis dažniau keliamas stebint ugdymo įstaigose vešinčias patyčias ir mokyklas paliekančio jaunimo socialinių įgūdžių stoką. Kad problema opi, patvirtina ir ilgametę patirtį mokykloje turinti psichologė Sigita Dirgėlienė: „Mes labai nuvertiname socialinį emocinį ugdymą. Ar vaikas gali mokytis, ar ne, labai daug priklauso nuo jo psichologinės būsenos“.

Apie tai, ar mokykla „gera“ ar „prasta“, vis dar sprendžiama pagal abiturientų surenkamus egzaminų balus. Tačiau ar tikrai taip paprasta pamatuoti, su kokiu kraičiu vaikai išeina iš mokyklos į gyvenimą?

Skaityti daugiau...

Interviu su mokytoju Tomu: apie technologijas ir „šiuolaikinę“ mokyklą

Kalbino žurnalistė Brigita Ragickaitė.

– Dažnai kalbama apie tai, kad IT specialistai – vieni iš daugiausiai uždirbančių. Kas jus patraukė mokyti IT mokyklose, nors, atrodo, tai nėra taip pelninga, kaip dirbti IT specialistu?

– Būti mokytoju norėjau nuo pat mažumės. Dar vaikystėje susirinkdavau jaunesnius kiemo vaikus ir organizuodavau visokius užsiėmimus: mokiau statyti sniego namelius, lipdyti iš plastilino ir panašiai.

Valstybinius egzaminus išlaikiau puikiai, dėl to buvo kilusi abejonė, ar nevertėtų pasukti į pelningesnius tiksliuosius mokslus, tačiau dabar džiaugiuosi, kad to nepadariau. Manau, būčiau daug nuobodesnis žmogus nei dabar.

Skaityti daugiau...

Antanas Jonušas: patyriminis vasario 16-osios žaidimas

Mes, kaip netradicinio ugdymo mokykla, nuolat ieškome netradicinių būdų ne tik mokytis, bet ir švęsti. Esame bendruomeninė ugdymo įstaiga, todėl šių būdų nuolat ieškome kartu. Prieš pradedant planuoti valstybės atkūrimo šimtmečio šventę buvo šiek tiek nerimo: visuomenėje buvo kilęs didelis ažiotažas dėl šimtmečio, atrodė, kad šį kartą reikia atšvęsti kažkaip ypatingai. Juk šimtmetis, ne eilinė Vasario 16-oji! Mokykloms net buvo siūlomos mokamos kažkieno sugalvotos veiklos. O mes sumanėme pažaisti. Patirti smagų nuotykį kartu su mokiniais visą savaitę iki Vasario 16-osios.

Kai kurios klasės auklėtojų iniciatyva ar bendradarbiaujant mokytojams užsiėmė tam tikromis veiklomis, pavyzdžiui, antrokai nupynė ir padovanojo trispalves apyrankes visiems mokyklos mokiniams ir mokytojams, kitos klasės rytais kartu dainuodavo patriotines dainas, puošė mokyklą trispalviais karpiniais su tautinių juostų motyvais ir pan.

Tačiau norėjome, kad be šių iniciatyvų turėtume kažką, kas visus mus suvienytų. Dalijantis idėjomis kilo mintis pažaisti istoriją: keturias dienas iki Vasario 16-osios nusikelti laiko portalu (pagaminome tikrą laiko portalą, kuris stovėjo prie lauko durų ir pro kurį žengė visi, ateinantys į mokyklą) ir išgyventi kelią, kurį Lietuva nuėjo, kol buvo sudėti parašai ant Nepriklausomybės akto.

Skaityti daugiau...

IT mokytojas Tomas: apie savarankišką mokymąsi internete

Kada tiksliai atsirado pirmasis masinis atvirasis internetinis kursas MOOC (angl. massive open online course) pasakyti sunku [2], tačiau kai vienas iš žymiausių pasaulio universitetų Stanford 2011 metais atidarė kursą Įvadas į dirbtinį intelektą (angl. Introduction to Artificial Intelligence), kuriame užsiregistravo daugiau kaip 160 000 studentų, pradėjome įtarti, kad švietimas stovi ant revoliucijos slenksčio. Šimtas šešiasdešimt tūkstančių studentų! Visiškai nemokamai geriausiame pasaulio universitete! Per kiek metų universitetas tiek galėtų parengti?! Nors idėja dar jauna, situacija nuolat kinta: šiuo metu galima rasti tūkstančius įvairiausių kursų šimtuose skirtingų mokymosi platformų iš žymiausių pasaulio universitetų, institutų ir privačių organizacijų. Galime mokytis bet ko – nuo kepimo pagrindų iki matematinės analizės. Taigi kyla klausimas – kur šiame procese mokyklos vieta?

Kadangi Lietuvos informacinių technologijų mokymo programa 11–12 klasėms neatnaujinta dar nuo 2011 metų, kaip informacinių technologijų mokytojas, jaučiau pareigą praplėsti programos rėmus ir supažindinti mokinius su svarbiausiais, mano supratimu, 21-ojo amžiaus informacinės visuomenės klausimais. Su vienuolikta klase ėmėmės savarankiško mokymosi MOOC platformose projekto.

Skaityti daugiau...