Kodėl verta dar ir dar kartą žiūrėti „Matricą“?

Mūsų mokyklos dešimtokai visai neseniai turėjo galimybę sudalyvauti savaitės trukmės patyrime, kurio metu pasinėrė į filmo „Matrica“ analizę, ir kiekvieną rytą žiūrėjo ištraukas, apie jas diskutavo mažose grupelėse bei kaupė medžiagą baigiamajai analizei. Filmo analizę, kaip būdą suvokti simbolius, vizualumą sieti su idėja, atpažinti paslėptus kontekstus, plėsti kūrybiškumo ribas, kritiškai mąstyti bei vertinti globalias problemas vaikams priimtinu vizualiu būdu, pasiūlė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ineta Žymančiūtė po kasmetinės stažuotės Kaselyje (Vokietija). Mokytojų stažuotė buvo finansuojama Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinant Erasmus+ projektą „Žinios, kūrybiškumas ir laisvė – modernaus mokymo pagrindas“.

Taigi, jūsų dėmesiui 10kl. mokinio Aisčio Kondrato baigiamasis darbas.

Kodėl verta dar ir dar kartą žiūrėti „Matricą“?

„Matrica“ – tai fantastinis veiksmo filmas, pastatytas 1999 metais. Šis filmas iškart susilaukė didelio populiarumo, kuris neišblėso netgi iki šių dienų. Tačiau kodėl žmonėms patinka šis filmas netgi praėjus septyniolikai metų, kodėl žmonės juo žavisi ir kur slypi jo žavesys?

Didelė dalis žavesio slypi filmo siužete. Dabartiniai holivudiniai filmai yra labai primityvūs ir aiškūs, juos žmonės pažiūri ir pagalvoja „geras filmas“ ir tiek, tačiau jeigu po savaitės paklaustum, kokį filmą žiūrėjo, vargu, ar atsakytų. Taip yra, nes holivudinių filmų siužetas nuspėjamas. O „Matricos“ atvirkščiai – siužetas painus ir sunkiai suprantamas. Pavyzdžiui: pradžioje filmo rodomas pokalbis telefonu, kurio nepavyksta iškart suprasti, ir taip jau užmezgama intriga, tai prideda įdomumo. Taip pat įdomiai pateikiamas ir išėjimas iš matricos – pradžioje visiškai neaišku, kas vyksta, tačiau tokiu būdu yra užmezgamas ryšys su žiūrovais. Trumpai tariant, įdomus ir painokas siužetas priverčia žmones mąstyti, o žmonės, žiūrintys holivudinius filmus, turėtų būti pasiilgę tokios veiklos.

Taip pat galima pastebėti, kad filme naudojama daug simbolikos, kuria režisierius norėjo perteikti vienokią ar kitokią informaciją, pavyzdžiui, frazė „Sek paskui Baltąjį triušį" yra nuoroda į L. Kerolio knygą „Alisa stebuklų šalyje“, kurioje Alisa, sekdama Baltąjį triušį, patenka į kitokią realybę, kuri nebuvo tokia, kokią įprastai žmonės patiria. Tik gaila, kad žmonės retai pastebi filme esančius simbolius, intertekstus, nes tam reikia atidaus žiūrėjimo, gilinimosi. Manau, kad simboliai daro filmą įdomesnį.

Dar vienas dalykas, dėl kurio žmonėms patinka filmas „Matrica“, yra specialieji efektai. Šis filmas buvo pirmasis, kuriame buvo imta naudoti sulėtinto vaizdo efektą, o tai daro tikrai didelį įspūdį, ypač susišaudymo scenose. Beje, šis efektas buvo sumanytas devintajame dešimtmetyje ir ištobulintas kompiuterinės grafikos pagalba. Už vaizdo efektus bei montažą filmo kūrėjai gavo Oskaro apdovanojimus, taip pat gavo Oskarą už garso efektus ir garso režisūrą. Garso efektai irgi palieka įspūdį, veikia žiūrovą (ypač kovų scenose). Galima pastebėti, kad beveik viso filmo metu skamba styginiai instrumentai, kurie palaiko įtampą. Aišku, dabar yra filmų su dar įspūdingesniais efektais, taigi kyla klausimas, ar „Matrica“ nenublanksta prieš kitus filmus? Nublanksta, tačiau čia kaip ir muzikoje – klasikinė muzika ne tokia populiari, tačiau ji išlaiko savo autoritetą ir bent kiek išprusę žmonės jos klauso, taigi tas pats ir su „Matrica“, šį filmą galima vadinti modernaus kino klasika.

Trumpai tariant, manau, kad žmonėms patinka filmas „Matrica“ daugiausia dėl įdomaus, skatinančio susimąstyti siužeto ir įspūdingų specialiųjų vaizdo bei garso efektų. Šis filmas labiau turėtų patikti žmonėms, kurie žiūrėdami filmus bando įžvelgti kažką daugiau, kurie galvoja apie simbolių, veiksmų ar garsų prasmes.