Ar mokytis analizuoti visada nuobodu?

Mokslo metams einant į pabaigą 9kl. mokiniai išbandė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Inetos Žymančiūtės sukurtą mokymosi metodą, paremtą brolių Vačovskių filmo „Matrica“ (1999m.) analize. Idėja sukurti būtent tokį mokymosi metodą mokytojai gimė jau ne pirmus metus lankantis stažuotėje Kaselyje (Vokietija), kur savo žiniomis apie literatūros mokymąsi dalinasi tokie žymūs lektoriai kaip M. Rawson, R. Schumacher, R. Teiss. Anot mokytojos, ši analizė yra daugiasluoksnė ir kiek sluoksnių pavyks mokiniams atkapstyti, priklauso nuo jų amžiaus tarpsnio. Kaip teigia filmo aprašymas: „Matrica – tai dirbtinė realybė, kurią mąstančios mašinos sukūrė nuraminti žmonijai, kad galėtų naudotis jos išskiriama energija” ir tai jau intriguoja šiuolaikinį žmogų. Be to, šiuolaikiniai vaikai labiau reaguoja į vaizdą, garso efektus, nei į tekstą, todėl mokyti analizės pagrindų labai paranku pirmiausia pasitelkiant vaizdines priemones. Be to, filme keliami klausimai žadina jaunuolių sąmoningumą, skatina mąstyti apie modernių technologijų įtaką žmogaus gyvenimui, laisvę ir priklausomybę, apie kūno ir proto vienovės svarbą, apie tai, kaip svarbu pažinti save, nugalėti baimę bei pasitikėti savimi. Pamokų metu mokiniai žiūrėjo filmą atkarpomis, diskutavo grupėse, dirbo savarankiškai ir galiausiai parengė baigiamąją analizę pasirinkta problemine tema. Pateikiame keletą mokinių minčių.

Rėja: „Prieš pradėdama rašyti galvojau, kad bus pakankamai lengva, tačiau, kai atėjo laikas rinktis temą, kurį laiką sėdėjau ir nieko nedariau, jaučiausi „užstrigusi“. Po to prie darbo prisėdau namie ir parašiau net per daug! Mokydamasi šiuo būdu sužinojau, kad pradžioje reikia imti ir rašyti viską, apie ką tik galvoji, nesustoti, nes taip galima užstrigti ar apskritai nieko neparašyti. Svarbiausia po to darbą tinkamai suredaguoti“;

Rasa: „Galvojau, kad bus lengviau, tačiau buvo iššūkis, kažkas naujo. Analizuoti yra įdomu, kai supranti, ką analizuoji. Supratau, kad reikia labai įsigilinti į analizės objektą, tada pradedi įžvelgti paslėptų minčių, reikšmių“;

Jogilas: „Filme yra daug gilių minčių, apie kurias verta pagalvoti ir pritaikyti patirtį realiame gyvenime. Filmo analizė išprovokavo apmąstymus apie žmonių priklausomybę, savęs pažinimą, išsiskyrimą iš minios“;

Sofija: „Prieš pradedant šį darbą galvojau, kad tikrai nebus taip įdomu, visai kitaip jaučiausi pabaigusi darbą. Tai buvo labai naudinga patirtis, išmokau įdėmiau įsižiūrėti, suprasti esmę, suvokiau, kas yra analizė“;

Aurelija: „Maniau, kad bus gana įdomu, tik jaudinausi, kaip viskas pavyks. Vien žiūrint filmą kyla daugybė minčių ir norisi viską apmąstyti. Turėjau galimybę tobulinti savo rašymo įgūdžius, o taip pat susimąsčiau apie žmonijos ateitį. Dirbti tokiu būdu įdomu, nes tai netradiciška“;

Alanas: „Iš pradžių atrodė, kad šis darbas bus nuobodus. Kai pradėjau, pasidarė įdomu, nes niekada prieš tai nebuvau matęs šio filmo. Tai naudingas darbas, džiaugiuosi supratęs filmo esmę, patobulinau gebėjimus literatūros srityje“;

Severija: „Prieš pradėdama darbą galvojau, kad pavyks parašyti neblogą rašinį, tačiau rašymo metu buvo sunku sugalvoti teiginius ir juos išplėtoti. Analizė išėjo ne visai tokia, kokios tikėjausi, tačiau manau, kad visas šis laikas nenuėjo veltui, visi rašiniai yra labai naudingi ruošiantis artėjantiems egzaminams. Seniau žiūrėdama filmą nepastebėjau detalių, gilesnių idėjų. Manau, jog daug išmokau“;

Medeinė: „Iš pradžių galvojau, kad šis darbas bus labai lengvas ir nevertingas, o dabar manau, kad tai padaryti buvo verta. Naudinga buvo, nes galima mokytis planuoti laiką (nustebau, kad galiu įtilpti į duoto laiko rėmus), tobulinti rašymą. Tokiu būdu dirbti įdomu, nes susikoncentruoji į detales, vaizduojamą aplinką, pastebi tai, ko nė neįtarei esant“;

Rūta: „Šis darbas privertė rimtai susimąstyti apie laisvės sąvoką. Rašinį rašiau sklandžiai, stengiausi neprieštarauti pati sau, nes rašant ir mano pačios nuomonė keitėsi. Žiūrint filmą trumpomis ištraukomis lengviau pastebėti detales. Buvo įdomu, ypač kai diskusijos metus susikirsdavo nuomonės“.

Mokytoja Ineta Žymančiūtė apibendrindama devintokų darbą teigė, kad taikytas metodas patenkino jos lūkesčius, o ir mokinių pasiekimai džiugina. Mokantis tokiu būdu yra siekiama tarpdisciplininio dialogo, tobulinama mokymosi mokytis kompetencija, planuojamas laikas, formuojami tiek savarankiško darbo, tiek darbo grupėje įgūdžiai, konstruktyviai diskutuojama, stengiamasi išklausyti kito nuomonę, polemizuoti, fikcijos kuriamą realybę palyginti su savo gyvenamuoju pasauliu, pritraukti bendražmogiškus klausimus arčiau savęs – visa tai yra labai svarbu ne tik dalykinių, bet ir bendrųjų kompetencijų atžvilgiu.. Mąstyti apie savo tapatybę per žmonijos prizmę yra itin naudinga besiformuojančiai asmenybei. Taigi, mokytis analizuoti gali būti ir įdomu, svarbu priimti analizės metamą iššūkį.

Mokytojų stažuotė buvo finansuojama Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinant Erasmus+ projektą „Žinios, kūrybiškumas ir laisvė – modernaus mokymo pagrindas“