Įspūdžiai iš seminaro „Vertinimas vardan mokymosi“

2018 m. vasario 19 - 20 dienomis Vilniaus Valdorfo mokykloje vyko projekto „Kompetencijos, kūrybiškumas ir metodų įvairovė – modernaus mokymo(si) pagrindas“ sklaidos seminaras „Vertinimas vardan mokymosi“. Įkvėpti vizito į Potsdamo Valdorfo mokyklą, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas vertinimui ir Portfolio metodui, nutarėme sukaupta patirtimi pasidalinti su kolegomis iš kitų Lietuvos mokyklų. Apsilankymas Potsdamo Valdorfo mokykloje ir sklaidos seminaras buvo finansuoti Erasmus+ programos lėšomis.

Kas yra Portfolio?

Aplankas (Portfolio) gali būti dokumentas, studijos, užduotys ir kita sistemingai surinkta medžiaga, kuri atspindi vieno ar kelių mokomųjų dalykų mokinio darbą bei pasiekimus. Be dalyko medžiagos į aplanką įtraukiamas mokinio įsivertinimas, jo pasirinkimų pagrindimas, vertinimo kriterijai, mokytojo vertinimas, bendraklasių atsiliepimai. Aplanko metodas yra gana artimas tradiciniam Valdorfo mokymui - siekiame vaikams suteikti erdvę mokymuisi, įgalinti užduoti klausimus ir tirti. Nevertiname vien rezultato, bet susitelkiame į procesą, kur ir vyksta ugdymas.

Trumpai apie Portfolio metodo kelią į Vilniaus Valdorfo mokyklą.

Pirmą kartą su Portfolio metodu artimiau susipažinome dar 2013 m. dalyvaudami tarptautinėje konferencijoje, o 2015 m. mokykloje viešėjęs Potsdamo Valdorfo mokyklos mokytojas Thilo Koch pristatė savo mokyklos patirtį. 2016 - 2017 mokslo metais nutarta iš esmės išsiaiškinti Portfolio metodo galimą pritaikymą mūsų mokykloje. Gavus finansavimą iš Erasmus+ programos atsirado galimybė apsilankyti Potsdamo Valdorfo mokykloje ir realiai sudalyvauti Portfolio metodo įgyvendinimo procese.

Sklaidos seminaras „Vertinimas vardan mokymosi“

Seminaro metu savo patirtimi dalijosi Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytojai ir svečiai iš Potsdamo Thilo Koch ir Friederike Koch. Thilo yra okeonografijos mokslų daktaras, turintis daugiau kaip 30 metų pedagoginio darbo patirties, Friederike Valdorfo mokyklose mokė matematikos, ekonomikos ir prancūzų kalbos. Thilo ir Friederike prisidėjo prie vyresniosios pakopos koncepcijos kūrimo ir modernių idėjų įgyvendinimo Potsdamo Valdorfo mokykloje, o šiuo metu yra jaunų mokytojų mentoriai bei Valdorfo pedagogikos seminarų lektoriai.

Seminaro metu vyko paskaitos, pasidalinimas patirtimi ir diskusijos keturiose metodinėse grupėse: lietuvių ir užsienio kalbų, gamtos mokslų ir matematikos, socialinių mokslų, bei menų ir technologijų, taip pat vyko meniniai užsiėmimai, buvo galimybė pamatyti realius Portfolio darbų pavyzdžius.

Dalyviai klausėsi paskaitų apie mokymosi ir vertinimo ryšį Valdorfo mokyklose, apie grįžtamojo ryšio kultūrą, formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo ryšį, mokinių vienas kito (įsi)vertinimą. Diskutavo apie vertinimo būdus, tikslus, objektyvumą ir svarbą. Metodinėse grupėse nagrinėjo vertinimą Portfolio metodu nuo projektų planavimo iki mokinių darbų pristatymo, aptarė iššūkius ir projektinio darbo galimybes savo mokyklose.

Seminare dalyvavo per šešiasdešimt dalyvių iš visų Lietuvoje veikiančių Valdorfo mokyklų: Vilniaus Valdorfo mokyklos, Kauno Valdorfo mokyklos, Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos, Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijos, Vilniaus Valdorfo Atvirosios mokyklos, bei keletas kitų dalyvių. Seminarą dalyviai vertino kaip naudingą, temą aktualią, džiaugėsi galimybe dalintis, išgirsti kolegų patirtis. Daliai dalyvių ši tema ir požiūris buvo pakankamai nauji, jie jautėsi tik susipažįstantys su Portfolio metodu, kiti dalyviai jautėsi tvirtai stovintys savo pozicijose ir tik gilino jau esamas žinias, kai kuriems seminaras iškėlė dar daugiau klausimų ir idėjų tolimesniam tobulėjimui.

Vilniaus Valdorfo mokykloje nuo naujųjų mokslo metų yra planuojama visose vyresnėse klasėse taikyti Portfolio kaip vertinimo ir įsivertinimo metodą. Šiuo metu tam ruošiama bendra mokyklos metodika, tvarkos, aptariami principai ir įgyvendinimas.

Seminaro metu padedant Thilo Koch buvo sudaryta atmintinė mokytojui, kaip suteikti grįžtamąjį ryšį ir kurti vertinimo vardan mokymosi kultūrą mokykloje.

Mokytojams rekomenduojama atsižvelgti į šiuos grįžtamojo ryšio aspektus, padedančius formuoti vertinimo vardan mokymosi idėją. *

Sudarė ir redagavo Dr. Thilo Koch, Vilnius, 2018 m. vasario 20 d.

  1. Pripažinti ir gerbti mokinio autonomiškumą – jis/ji gali būti ar tapti kur kas labiau pažengusiu asmeniu už tave.
  2. Suteikiant grįžtamąjį ryšį atsižvelgti į mokinio mąstymą ir jausmus, ne tik valią.
  3. Mokytojai privalo būti sąžiningi ir autentiški, turinio atžvilgiu – konkretūs, formos – pagarbūs.
  4. Nesakyti mokiniui, koks jis yra, vietoj to pasakyti, kaip tu jį matai, kaip jis tau atrodo.
  5. Apgalvotai ir sąmoningai pasirinkti žodinio vertinimo pateikimo būdus, atsižvelgiant:
    1. kas bus šalia, kai bus suteikiamas grįžtamasis ryšys? T. y.:
      1. niekas, išskyrus patį mokinį
      2. bendraklasiai
      3. mokiniai iš kitų klasių, galbūt jaunesnių?
      4. tėvai, globėjai, giminaičiai, draugai
      5. klasės mokytojas, psichologas ar kiti mokyklos darbuotojai
      6. kiti mokytojai
      7. žmonės iš išorės
    2. kada: pasirinkti tinkamą ir pagrįstos trukmės laiką
    3. kur: susirasti tinkamą erdvę, vietą.
  6. Suteikti grįžtamąjį ryšį laiku – vengti netikėto vertinimo „iš pasalų“.
  7. Atskirti mokinio dalykinių žinių, mokymosi pasiekimų vertinimą nuo elgesio, disciplinos vertinimo.
  8. Labiau akcentuoti, tai ką mokinys geba, mažiau, tai ką turėtų gebėti.
  9. Kiek įmanoma dažniau skatinti ir drąsinti, jokiu būdu negėdinti!
  10. Skatinti pasikartojančias ir ilgalaikes mokinio pastangas – „bandyk dar kartą“, „nepasiduok“ ir t. t., kur įmanoma, skatinti įsivertinti patį.
  11. Suteikti mokiniams galimybę pasitaisyti, kad galėtų pilnai įvykti „grįžtamojo ryšio ciklas“: t. y., kad mokiniai galėtų vis bandyti įveikti tą pačią užduotį, kol sėkmingai atliks darbą.
  12. Paaiškinti mokiniams, kokiais kriterijais remiasi Jūsų vertinimas.
  13. Vertinimą rašyti glaustai, aiškiai, parašyti esmę, padedant mokiniui suprasti, kur ir kaip jis gali potencialiai atsiskleisti.
  14. Susilaikyti nuo ironijos, nenaudoti sarkazmo, vengti perdėto teigiamo ar neigiamo vertinimo.
  15. Besikartojančias klaidas vertinti kaip vieną klaidą.
  16. Visuomet kviesti mokinį į besitęsiantį dialogą ir nuoširdų atsaką į mokytojo vertinimą.
  17. Visų šių pedagoginių taisyklių pažeidimas neturėtų vesti į moralizavimą, verčiau geranoriškai nusišypsoti.

*Pateikti 17 punktų, kalbančių apie sėkmingą grįžtamąjį ryšį ir su juo susijusias atvirumo, pagarbos ir tolerancijos nuostatas, žinoma, galioja ne tik kasdieniam mokytojo-mokinio dialogui, bet visoms grįžtamojo ryšio situacijoms mokykloje ir už jos ribų. Nederėtų šio sąrašo laikyti baigtiniu – jis, be jokios abejonės, gali būti papildomas ir detalizuojamas. Tačiau taip pat jis savaime negali sukurti grįžtamojo ryšio kultūros – kultūros, kuri ateities švietimui ir demokratinei visuomenei yra labai svarbi. Tačiau remdamiesi šiomis nuostatomis galime palaipsniui pradėti atviro ir tausojančio bendravimo ir bendradarbiavimo erdvės kūrimą bei mokymosi visą gyvenimą idėjos puoselėjimą.