Atnaujintas mokyklos lankymo tvarkos aprašas

Atnaujintą mokyklos lankymo aprašą galite rasti čia:

Mokyklos lankymo tvarkos aprašas (patvirtinta, 2017)

PAŽINTIS SU PORTFOLIO

„Gera mokykla man yra ta vieta, kurioje tuo pačiu metu, po tuo pačiu stogu visi moko ir visi mokosi. Mokiniai moko ir mokosi; direktoriai moko ir mokosi; mokytojai moko ir mokosi.“

Rolandas Barthas

Nežinome, kas laukia mūsų mokinių ateityje, kokių žinių ir gebėjimų jiems prireiks, tačiau siekiame, kad jie išmoktų savarankiškai dirbti, kritiškai mąstyti bei suprastų, jog mokymasis ir tobulėjimas nesiliauja visą gyvenimą. Savo mokykloje nuolat ieškome mokymo būdų, kurie padėtų mokiniams įgyti šių svarbių kompetencijų ir vienas iš jų yra Portfolio metodas.

Su Portfolio metodu pirmą kartą mūsų mokyklos mokytojai susipažino dar 2013 m. dalyvaudami tarptautinėje konferencijoje, o 2015 m. mokykloje viešėjęs Potsdamo Valdorfo mokyklos mokytojas Thilo Koch pristatė savo mokyklos patirtį ir įkvėpė mūsų mokyklos mokytojus išbandyti ir toliau gilintis į Portfolio metodą.

2016 - 2017 mokslo metais mokytojai nutarė iš esmės išsiaiškinti Portfolio metodo privalumus ir galimą pritaikymą mūsų mokykloje. Noras pamatyti Portfolio mokymo procesą gyvai, mus suvedė su Potsdamo Valdorfo mokykla (Vokietija). Ši mokykla jau daugelį metų eksperimentavo vykdydama įvairiausius projektus ir galiausiai tapo Portfolio arba lietuviškai Vertinimo Aplanko metodo ekspertais. Gavus finansavimą iš Erasmus+ programos atsirado galimybė mūsų mokyklos mokytojams apsilankyti Potsdamo Valdorfo mokykloje ir praktiškai dalyvauti Portfolio metodo įgyvendinimo procese. Taigi, grupelė Vilniaus Valdorfo vyresniųjų klasių mokytojų, savaitę stebėjo pamokas Potsdamo mokykloje, dalyvavo diskusijose su užsienio kolegomis, bei prisijungė prie socialinės praktikos aplanko vertinimo komisijos. Po šios patirties dalyviai džiaugėsi ne tik gavę daug praktinių žinių, pagaliau praskleidę Vertinimo aplanko paslapties šydą, bet ir įgiję naują partnerę ateitiems projektams, o galbūt ir mainams.

Kas yra Portfolio?

Reikėtų pradėti nuo to, kad aplankas gali būti dokumentas, studijos, užduotys ir dar daugelis kitos sistemingai surinktos medžiagos, kuri atspindi mokinio darbą, bei pasiekimus viename ar keliuose dalykuose. Be dalyko medžiagos į aplanką įtraukiamas mokinio įsivertinimas, refleksija, jo pasirinkimų pagrindimas, vertinimo kriterijai, mokytojo vertinimas, bendraklasių atsiliepimai. Pats mokinys renkasi kokią medžiagą dėtį į aplanką, tačiau mokytojo darbas nukreipti jį tinkama linkme. Mokinys pateikdamas savo asmeninį aplanką, pateikia ir dalį savęs, savo istorijos, kurioje galima stebėti mokinio augimą. Tai nėra tik popierius ir rezultatas, tai yra procesas. Aplanko metodas yra gana artimas tradiciniam Valdorfo mokymui. Siekiame vaikams suteikti erdvę mokymuisi, norime jaunuolius įgalinti užduoti klausimus ir tirti. Nevertiname vien tik rezultato, bet susitelkiame į procesą, kur ir vyksta ugdymas. Galiausiai turime ir bendrą tikslą - atrasti mokymą(si), kuris daro mus laimingais.

Kaip veikia Portfolio?

Mokėjimas mokytis yra vienas iš esminių gebėjimų, kurio reikia, kad mokymasis visą gyvenimą taptų realybe, to siekiant veikiausiai svarbu sukurti situaciją, kurioje mokiniai galėtų įsivertinti savo mokymąsi, galėtų pamąstyti apie savo mokymosi ypatumus, paklausti savęs „kaip aš mokausi, kodėl man gerai sekasi arba kodėl nesiseka“. Kai mokiniai išmoks samprotauti apie savo mokymąsi bei reflektuoti, jie galės išsikelti savo mokymosi tikslus ir tokiu būdu efektyviau dalyvauti ugdymo procese. Pasaulyje populiarėjantis Vertinimo Aplanko (Portfolio) metodas padeda mokiniams reflektuoti savo mokymąsi. Tai tęstinis procesas, kuris leidžia mokiniui stengtis ir duoda laiko pasitaisyti. Aplanko prižiūrėjimas skatina mokinius prisiminti, ko jie mokėsi ir tobulinti jau atliktus darbus, vietoj to, kad jaustųsi įvertinti, nuvertinti ar nubausti už neišmoktą medžiagą. Kai mokiniai rašo kontrolinius darbus ar atsiskaitymus, dažniausiai jie „žaidžia pagal taisykles“: žino, ko iš jų yra tikimasi, galvoja apie pažymį ar kitą mokytojo įvertinimo būdą, trumpai tariant, mokinys galvoja ne apie savo mokymosi procesą, bet galutinį rezultatą - įvertinimą. Individualizuotas aplankas suteikia mokiniui drąsos eksperimentuoti ir atskleisti savo asmeninius gebėjimus, į kuriuos nebūtų atsižvelgiama vertinant tradiciškai.

Žinoma, jei šis metodas naudojamas tik kaip priedas šalia tradicinio vertinimo, ir mokytojui, ir mokiniui gali pritrūkti laiko aplanko priežiūrai ir nuosekliam darbui, taip rizikuojama atsainiu, paviršutinišku požiūriu į aplanko vedimą. Galime atrasti ir daugiau trūkumų, kaip pavyzdžiui vertinimo aplankas gali atrodyti nepatikimas dėl individualizuotos prieigos, lyginant su standartizuotais testais ir nusistovėjusia vertinimo tvarka. Be to tėvai gali būti nusiteikę skeptiškai vertinimo sistemos atžvilgiu, kurioje nėra aiškių ir vienodų vertinimo kriterijų ir mokinių reitingavimo pagal rezultatus. Nepaisant to, šis vertinimo ir mokymosi metodas turi potencialą atliepti ne tik mokinių individualius mokymosi poreikius, neįspraudžiant jų į standartizuotus rėmus, bet ir padeda mokiniams ugdyti kitas bendrąsias kompetencijas bei kūrybiškumą. Be abejo, vertinimo aplankas reikalauja perversmo klasėje, mokytojo metodikose ir netgi tėvų požiūryje. Vertinimo aplankas irgi turi tam tikrus rėmus, tačiau vertinimo kriterijai yra paslankūs ir veikia ne kaip galutinio rezultato įvertinimas, bet kaip viso proceso apžvalga su galimybe kažką tobulinti ir keisti. Vertinimo aplankas nebūtinai turi pakeisti įprastus vertinimo metodus. Jis gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė diferencijuotam mokymui didinti. Diferencijavimas suteikia daugiau galimybių pasiekti skirtingus mokymosi tipus ir taip atliepti individualius mokinių poreikius.

Mokytojų patirtis Potsdamo mokykloje.

Šios stažuotės metu sau pačiai susidėliojau aiškesnį muzikos dalyko mokymo planą ir metų tikslus, kurie būtų nuoseklūs, sietųsi su praėjusiais ir ateinančiais metais kiekvienoje klasėje. Supratau, jog Portfolio metodu galima pradėti naudotis net ir pradinėse klasėse, jų pamokose palaipsniui įvedant atskirus Portfolio elementus. Patyriau, jog projektinė veikla ir integruotos pamokos yra vertingas būdas įtraukti mokinius, juos sudominti ir tuo pačiu sumažinti mokinių krūvį. Taip pat tokiu būdu atsiranda daugiau erdvės savarankiškam darbui. Potsdamo Valdorfo mokykla man tapo didele paspirtimi ir toliau naudoti Portfolio metodą. Parsivežiau nemažai naujų idėjų apie dalyko mokymą, mokymosi proceso organizavimą ir vertinimą. Taip pat paliko įspūdį komandinis mokyklos mokytojų darbas, jų gebėjimas siekti to paties tikslo. Patiko, jog mokymosi procesas organizuojamas atsižvelgiant į konkrečią klasę ir į atskirus vaikus. Tuo tarpu vaikai geba greitai reaguoti, susikaupti darbui, noriai įsitraukia į veiklą, yra drąsūs kalbėdami viešai. Šia patirtimi esu labai patenkinta.
Muzikos mokytoja Julija Kostiukevičiūtė

Potsdame dalyvavau įvairiose pamokose: muzikos, matematikos, rusų, anglų, choro. Po kiekvienos pamokos su mokytojais aptardavom neaiškius pamokos aspektus. Susitikdavome su mokytojais iš Lietuvos pasidalinti ką matėme, diskutuodavom rūpimais klausimais. Taip pat klausėmės įvairių dalykų mokytojų, kurie pasakojo apie Portfolio metodą ir kaip jį taiko savo pamokose. Iki smulkmenų sužinojom visą eigą: nuo temų pasirinkimų iki pasiruošimo pristatymams.
Matematikos mokytojas Tomas Puzeris

Potsdamo Valdorfo mokykloje aš, kaip gimtosios kalbos ir 8-tos klasės mokytoja, dalyvavau 7, 9, 10 ir 12 klasių anglų, vokiečių kalbų ir istorijos pamokose. Buvo labai įdomu stebėti, kaip organizuojamos užsienio kalbos pamokos, kuriose vaikai daug dirba savarankiškai arba poromis, patys kuria užduotis, kurias vėliau atlieka klasės draugai. Buvo naudinga sužinoti, kad kiekvienas mokinys turi savo atskirą segtuvą, kuriame sega atliekamas ir patikrintas užduotis, iš kurių metų pabaigoje mato savo besikartojančias klaidas ir pažangą.

Dalyvavau 7-osios klasės Sveikos mitybos Portfolio darbe ir stebėjau, kaip vaikai grupelėmis pristatinėjo atskirus produktus, buvo paruošę vaizdinę medžiagą, parašę aplankus su informacija apie tą produktą ir savo darbo eigą, pakabinę savos kūrybos plakatus. Buvo labai naudinga išgirsti, kaip organizuojamas visas šis Portfolio projektas, kaip bendrai su vaikais yra išsikeliami tikslai, aptariama visa darbo eiga, kaip dirbama komandose ir kaip aptariamas visas procesas, rašoma refleksija.

Didelį įspūdį paliko 12-os klasės Portfolio darbų pristatymo repeticija: buvo įdomu, kad mokiniai stebi pristatantįjį ir vėliau patys jį vertina, pateikia pastabas – įvardina privalumus ir trūkumus. Viskas vyksta labai dalykiškai, korektiškai ir tai padeda geriau pasiruošti baigiamajam pristatymui.

Labai vertinga buvo dalyvauti Potsdamo mokytojų Portfolio vertinimo komisijos darbe, susipažinti su vertinimo kriterijais, pamatyti užbaigtus darbus, jų meninį apipavidalinimą, dalyvauti mokytojų diskusijoje. Po stebėtų pamokų ir pristatymų kilo daug minčių, kaip būtų galima integruoti savo dėstomą dalyką su istorijos ir anglų kalbos pamokomis. Kai kurias idėjas jau realizavau savo pamokose: kartu su mokiniais išsikėlėme atlikto darbo refleksijos klausimus ir jie savarankiškai į juos atsakė, pritaikiau keletą kūrybinių užduočių.
Lietuvių kalbos mokytoja Raminta Saldžiūnienė

Pagrindinis įspūdis, kurį parsivežiau iš Potsdamo mokyklos yra tai, kad Portfolio yra matomas mokymasis. Šiandien dažnai girdžiu, kad tėvai nežino, ką jų vaikas veikia mokykloje, kas užduota ir iš vis ar kas nors išmokstama. Vaikai paklausti kaip jiems sekėsi mokykloje, dažniausiai atsako vienu, kitu žodžiu, todėl tėvams belieka pasikliauti pažymiais dienyne. Na, o Portfolio labai atvirai ir viešai parodo jaunuolio darbą, pažangą, minčių eigą. Galime palyginti pirmuosius mokinio Portfolio darbus su paskutiniais, atliktais vyresnėse klasėse ir pamatome, kaip jie skiriasi, kaip tobulėja. Kalbant su Potsdamo dvyliktokais matosi, kad jie didžiuojasi darbu įdėtu į tuos aplankus. Kartais patys pasijuokia iš dabar jau kvailai skambančių temų ar medžiagos, kurią rimtu veidu ir užsispyrę rinko prieš keletą metų. Šie dvyliktokai nuoširdžiai dalijosi savo patirtimi dirbant su Portfolio ir pripažino, kad tuo metu darbas atrodė sunkus ir norėjosi viską mesti „ kodėl mokytojui tiesiog neparašius pažymio už kontrolinį?“. Bet vėliau kai darbas baigtas, kai pasibaigė vieši pristatymai mokyklos bendruomenei, visi jautėsi atlikę kažką prasmingo. Kai kurie planuodami mokslus aukštojoje mokykloje, džiaugiasi turėję tokią patirtį, nes iš vyresnių brolių ir sesių girdėję, kad universitete mokymasis vyksta labai panašiai.
Anglų kalbos mokytojas Edvinas Kučinskas

Vizitas į Potsdamo Valdorfo mokyklą finansuotas Erasmus+ projekto lėšomis.

Maisto banko akcijoje

Devintos klasės mokiniai prisidėjo prie šios šaunios akcijos. Maisto bankas stengiasi atkreipti žmonių dėmesį į skurde gyvenančių žmonių problemas, bei padėti jiems bent maisto produktais. Statistikos departamento duomenimis beveik kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos...

Apie Euritmiją Lietuvoje

Kodėl euritmija?

Euritmija kadaise buvo sukurta, kad padėtų žmogui išsivaduoti iš pernelyg stipraus susisiejimo su tuo, kas mūsų pasaulyje pažinimui pasiekiama tik pagrindiniais pojūčiais: lytėjimu, rega, klausa, skoniu, uosle. Žmogus pernelyg prisirišo prie „kietosios“ materijos, tapo ne toks subtilus ir pagaulus tam, kam apčiuopti būtinas tam tikras esybės subtilumas, pralaidumas, lengvumas. Istoriškai toldami nuo gamtos esame tai pamažu praradę, tapę dirglūs, grubūs, nepagarbūs, be pusiausvyros, darnos ir vidinės ramybės.

Vienas iš būdų susigrąžinti prarastą atvirumą pasauliui yra euritmija. Rudolfas Šteineris buvo itin gilus ir įžvalgus žmogus. Jis perėmė daug išminties ir praktikos subtilybių tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų kultūrų. Matydami šio amžininko gebėjimus dvasines žinias susieti su kasdiene praktika taip, kad įsivyrautų darna, XX a. pradžios šviesuoliai, jo padedami, pradėjo daug veiklų, kurios sėkmingai gyvuoja iki šiol ir randa vietą moderniame pasaulyje, atgaivina bei praturtina svarbias žmogaus gyvenimo sritis: mediciną, pedagogiką, architektūrą, žemės ūkį, mitybą.

Euritmija praplėtė judesio meno erdves. Savo poveikio stiprumu, pusiausvyros žmoguje kūrimu ir gyvybinių jėgų tausojimo bei puoselėjimo galimybėmis ji drąsiai gali būti vadinama šokio joga arba sielos gimnastika.

Gal ne visi žino, kad euritmija gali būti pedagoginė, gydomoji, socialinė. Tačiau visų pirma ‒ ir tai ne mažiau svarbu – ji yra meninė. R. Šteineris ‒ mokslininkas, filosofas, Valdorfo pedagogikos kūrėjas, antroposofinės medicinos, euritmijos, biodinaminių gamtos ciklų tyrinėtojas, dvasinės saviugdos propaguotojas ‒ kaip ir daugybė visų laikų išminčių, mokslininkų bei šviesuolių, meną laikė labai svarbia veikla bei sielos maistu, be kurio žmogus skursta, diržta, praranda gebėjimą džiaugtis ir net sveikatą.

Menams dabar gal ir ne pats lengviausias metas. Be meno išgyventi galima. Jis pradeda rūpėti ir būti vertinamas tada, kai, įveikus pirmas A. Maslow poreikių piramidės pakopas, išsivaduojama nuo skurdo, bado ir susidomima gyvenimo kokybe. Mūsų krašte, atsigaudami po ilgai trukusios gana grubiai primestos svetimos sistemos viešpatavimo, jau pamažu iki to atėjome ir supratome, kad tik proto ir širdies darnoje gyvuojantis bei kuriantis žmogus sugebės rasti būdų ir turės jėgų atkurti gamtos būties ir žmogaus sielos pusiausvyrą.

Matyt, todėl pirmojoje Valdorfo mokykloje, įkurtoje Vokietijos mieste Štutgarte pažangaus fabrikanto Emilio Molto XX a. pradžioje, euritmija tapo viena svarbiausių disciplinų. Dėl įsigalėjusio polinkio į materializmą XXI a. ji vis dar skinasi kelią į pripažinimą mokykloje ir gyvenime, tačiau praktinė šios judesio meno šakos nešama nauda yra vis labiau pastebima, vertinama ir pripažįstama. Tad apie euritmijos reikalingumą klausimai kyla vis rečiau. Dabar daugiau svarstoma, kokia ji turėtų būti, o ne tai, ar ji iš viso reikalinga.

Yra daug judesio meno šakų. Kodėl turėtume pasirinkti euritmiją? Pirmiausia, tai – Valdorfo mokymo programos dalis. Antra, ji remiasi svariomis ir praktikoje labai pasiteisinusiomis įžvalgomis apie žmogaus augimą ir vystymąsi. Trečia, ji ugdo kur kas gilesnį muzikos ir kalbos bei judesio sąsajų pajautimą, lavina žmogaus dvasią ir protą, nes susieja geometrijos formas, gamtos ritmus, muzikos subtilumus ir kalbos skambesį bei prasmės išgyvenimus į vieną darnią visumą, o tai vargiai pavyktų pasiekti tik per šokio pamokas.

Euritmijos studijos. Atidarymo šventė

Jau prieš bene 20 metų buvo žmonių, kurių dėka visi pajutome euritmijos veiksmingumą. Tai – Loreta Matorkienė, Liuda Adomaitytė, vėliau gydomosios euritmijos ilgametė praktikė Ursula Wesels-Kühne ir kt.

Pradėję nuo pamokų Vilniaus ir Kauno Valdorfo mokyklose, seminarų bei kelių IAO (Internationale Assoziation für Waldorfpädagogik in Mittel-und Osteuropa) padedant surengtų euritmijos festivalių, įgavę neįkainojamos patirties bendradarbiaujant su Nanos Göbell Ugdymo meno draugų fondu (Freunde der Erziehungskunst) ir Berlyno euritmijos mokykla, Lietuvoje 2017m. kovo 4d. Kauno įgulos karininkų ramovėje pagaliau sulaukėme euritmijos studijų kurso atidarymo šventės. Į ją susirinko didžiulis būrys žmonių, kurie palaikė ir sveikino šios iniciatyvos atsiradimą. Studentės parodė dalį to, ką jau išmoko per pirmąjį pusmetį, dėstytojos padovanojo žiūrovams profesionalios euritmijos akimirkų.

Euritmijos studijas suorganizuoti Lietuvoje paskatino dar ir tai, kad yra nemažas būrys žmonių, susidomėjusių šiuo judesio menu. Valdorfo pedagogikos iniciatyvų Lietuvoje vis daugėja, tačiau, galima sakyti, tik Vilniaus Valdorfo mokykla kažkada turėjo ir nuo 2016 m. rugsėjo vėl turi pastovų euritmijos mokytoją. Verta pabrėžti, kad euritmija yra viena iš daugelio pagrindinių disciplinų Valdorfo pedagogikos mokymo planuose ir programoje.

Šių studijų istorija Lietuvoje prasidėjo nuo pažintinių susitikimų, kurie vyko 2015 m. liepos mėnesį. Nuo 2016 m. rugsėjo prasidėjo rimtas darbas, kuriam vadovauti ėmėsi Niurnbergo euritmijos mokyklos dėstytojos Angelika Storch, Johanna Roth ir Katharina Gleser. Kurse mokosi 15 studenčių. Jos dirba intensyviai: kasdien savarankiškai po 0.5 - 1 val., grupėse (yra dvi 7–8 žmonių grupės, po vieną Vilniuje ir Kaune) po 4–6 val. per savaitę ir vieną kartą per mėnesį susitinka praktikuotis ilgojo savaitgalio seminare kartu su dėstytojomis. Studijos truks 5 metus, kas pusmetį ar kas trimestrą surengiant viešus pasirodymus. Įgijusios pagrindus euritmijos studentės rinksis, į kurią iš pakraipų – pedagoginę, gydomąją ar meninę ‒ norėtų gilintis toliau.

Visa širdimi tikime užgimusios iniciatyvos sėkme ir džiaugiamės jūsų visų palaikymu!

Studenčių ir organizatorių vardu –

Giedrė Gricienė ir Daiva Ladukienė