Mykolinės - drąsos ir valios šventė

Mykolas

Pasaulyje Mykolinės yra švenčiamos įvairiai. Iki šiol Didžiojoje Britanijoje yra gyvas pasakojimas apie tai, kaip arkangelas Mykolas išvarė šėtoną iš Dangaus ir šis įkrito į gervuogių krūmą. Todėl per šią šventę yra kepamas gervuogių pyragas. Lietuvoje Mykolo diena labiau suvokiama kaip vardinės. Rudolfas Štaineris apie Mykolines kalba kaip apie išsivadavimo iš baimės, vidinės iniciatyvos ir vidinės jėgos šventę. Žmoguje ji turi paskatinti augti tai, kas yra kaip priešprieša patogumui, baimingumui – laisvą, iniciatyvią, drąsią ir stiprią valią. Mykolo šventė – tai stiprios valios šventė.

Pagrindinis Mykolo šventės vaizdinys – arkangelas Mykolas su svarstyklėmis, kardu, šarvais ir  kariauna.  Arkangelas kaunasi su šėtonu ir jį įveikia perdurdamas ietimi. Ši kova simbolizuoja žmogaus kovą su savo vidiniais drakonais, kuriuos jis turi suvaldyti ir išsilaisvinti iš jų įtakos.

Be blogio žmogus neturėtų galimybės tapti laisva būtybe. Sunkumai yra lyg pagalba žmogui, kad jis pabustų, imtų ieškoti santykio su savimi ir pasauliu. Pirmasis ginklas prieš blogį – išlaisvinti savo mąstymą taip, kad sugebėtum save ir pasaulį matyti be išankstinio vertinimo ir nuostatų. Kitas žmogaus ginklas –būti tokiam vientisam ir sąmoningam, kad joks blogis, ateinantis iš išorės, negalėtų tavęs paveikti ar sužeisti, kad sugebėtum reaguoti lyg vanduo, kuris kardo smūgio perskrostas tuoj pat susilieja ir išsilygina.

Žmogaus kova yra nieko verta, jei jis yra vienas. Pasitikrinti savo vertybes, pajusti, jog yra toks pat reikšmingas, kaip ir kiekvienas kitas, žmogus gali tik bendraudamas su kitais žmonėmis.

Mykolo žaidimas mokykloje pats laukiamiausias

Nuo pat jaunystės drakonui
Paskelbėm kruviną karą,
Per petį permetę platų pasaulį
Tarytum plazdančią skarą.
Pasaulis viliojo ir gąsdino jis,
Buvo sklidinas permainų vėjo.
Ir daug puikesni už rojaus laukus
Laukai mūsų žirgus lydėjo.

Jok, nesustok, jok, nebijok,
Ragink žvengiantį žirgą.
Tiltai, turgavietės, tvoros, takai
Tarsi pasakoj žiba ir mirga,
Spurda ir skečias, ir spindi sparnai
Virš namų, virš laukų plačiųjų,
Kas joja medžioti, gyvens amžinai –
Kas neišjojo, tas žuvęs.

Šį G. K. Čestertono eilėraštį „Drakono medžioklė“ ryžtingai deklamuoja vaikai, ruošdamiesi Mykolo šventei.

Kiekvienam amžiui reikia tinkamos kalbos, norint įvardyti Mykolinių simbolius. Ikimokyklinukams ir pradinukams sekamos pasakos apie riterius, karalaites, slibinus. Itin akcentuojama drąsa – darželyje vaikai turi pereiti specialiai tam paruoštą drąsos taką.  Mokykloje per Mykolines žaidžiamas Mykolo žaidimas, reikalaujantis daug kūrybiškumo, apsisprendimų, leidžiantis vaikui pajusti savo ribas, vidinius barjerus. Žaidimas – geras mokytojas. Mūsų mokykloje jis žaidžiamas apie dešimt metų. Vaikai jo labai laukia – kai kuriems ši šventė svarbesnė net už Kalėdas.

mykolines11

Žaidimas yra žaidžiamas didelėje teritorijoje, dažniausiai miške. Jame dalyvauja visa mokykla: mokiniai, mokytojai, tėvai, kartais atvyksta ir buvę mokiniai. Žaidimo veikėjai yra žmonės, angelai ir slibinai. Žaidimo pradžioje arkangelas Mykolas įšventina į riterius visus, kurie žaidime dalyvauja pirmąkart. Žaidimo esmė – žmonės, t. y. riteriai, turi sugaudyti visus slibinus. Slibinai savo irštvoje slepia žydrus kaspinus, kurių ieškoti į slibinynę eina tik labai drąsūs žmonės. Kartais atsitinka taip, kad slibinai sugauna žmones, bet jie, įvykdę užduotis ir gavę angelo palaiminimą, turi galimybę grįžti į žaidimą ir dar kartą įsitraukti į kovą su slibinais.

Žaidimo pabaigoje vyksta visus suvienijančios vaišės, valgomas obuolių pyragas. Vėliau vaikai su mokytojais aptaria žaidimą, aiškinasi iškilusius sunkumus, darytus sprendimus, dalijasi savo išgyvenimais. Pasibaigus Mykolinėms į mokyklą pamažu ateina kita nuotaika – laukimo. 

Pagal Rasos ir Dinos pasakojimą parengė Daina ir Giedrė

Surinkta lėšų mokyklos II korpuso renovacijai

Eur 350000
donation thermometer
donation thermometer
Eur 3500
donation thermometer
1%
Atnaujinta
12/03/2019