Iššūkis – konferencija

Balandžio 17d. dieną mūsų mokyklos abiturientai turėjo puikią progą dalyvauti III-iojoje nacionalinėje studentų ir moksleivių konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetas. Iš septynių dvyliktokų pranešimus skaityti ir savo jėgas išmėginti viešojoje erdvėse ryžosi du mokiniai – Medeinė Juknevičiūtė (pranešimo tema „Ar galima dėti lygybės ženklą tarp kalbos mokėjimo ir kultūros pažinimo?“) ir Justas Papučka (pranešimo tema „Keletas minčių apie Kristijoną Donelaitį šiandien“), kiti atstovavo dvasinio palaikymo komandą. Taip pat konferencijoje turėjome progos į(si)vertinti bei pasisemti patirties iš mokinių, kurie priklauso Lietuvos moksleivių akademijai bei kitoms Lietuvos mokykloms. Grįžome persisunkę įspūdžiais, o Justas Papučka dar ir apdovanotas II-aja vieta. Nuoširdžiai sveikiname!

Kiek nurimus emocijoms abiturientai savo įspūdžiais dalinosi mokykloje vykusiame aptarime, kurio protokolu norėtumėme pasidalinti su visa bendruomene. Štai keletas minčių, kurios galbūt inspiruos ateinančias kartas.

Agnė Skridailaitė: „Įprastai žmogus yra linkęs natūraliai kažkuo domėtis, pažinti, nagrinėti. Taigi tokios konferencijos padeda suprasti, kokios sritys domina mane (nes kalbėjimo temos buvo labai skirtingos). Toks renginys skatina domėtis, veikti, nors viena uždeganti ar sudominanti mintis pasitaiko labai retai. Nepaisant to, prasminga išklausyti visų minčių vien tam, kad išgirstum tą vieną auksinę mintį, kuri išjudina.“

Greta Stašelytė: „Man buvo nauja tai, kad abiturientai puikiai įsiliejo į konferenciją ir manau ne vieną nustebino savo oratoriniais sugebėjimais. Prasminga buvo įsigilinti į universiteto pranešimų specifiką“.

Jonas Lapinas: „Konferencija įkvėpė nagrinėti kūrinius, griebtis lietuvių kalbos mokslo. Galbūt dėl to, jog susidūrėme su profesionalais, išklausėme pakankamai rimtų mokslinių temų, pamatėme kitokį kultūrinį gyvenimą, vykstantį literatūriniame kontekste šiandien. Manau, jog visa tai, ką išgirdome yra mums naudinga, nors ir ne viską supratome iki galo. Taip pat kava ir sausainiai buvo pasaka!“.

Medeinė Juknevičiūtė: „Manau, kad daugeliui vienuoliktokų ir dvyliktokų būtų naudinga pasiklausyti ir patiems paskaityti pranešimus. Daugelis tikriausiai nė nežino, kaip visa tai atrodo. Pranešimo skaitymas suteikia galimybę pasijausti studento kailyje ir palyginti save su kitais tame kontekste“.

Gabrielė Butkutė: „Konferencijoje galėjau pamatyti kitų mokyklų mokinius, jų sugebėjimus kalbėti auditorijai. Buvo įdomu išgirsti dėstytojų mintis bei pastabas“.

Guostė Mickevičiūtė: „Verta apsilankyti tokiuose renginiuose, nes jei kažko naujo nesužinome, tai visada naujo patiriame, turime progą pamąstyti apie tuos patyrimus bei pamatytus žmones, palyginti su savimi, o išvados tikrai nebus bevertės“.

Justas Papučka: „Konferencijos – labai įdomi patirtis, ypač kai dalyvauji pirmą kartą. Skaičiau pranešimą, bet kaip klausytojas taip pat prisirinkau daug įdomių pastebėjimų. Dalyvavimas padėjo suvokti universitetinės veiklos pagrindus, giliau analizuoti savo ir kitų išgyvenimus, leido suprasti santykį tarp dėstytojo ir studento“.

Apibendrinamąjį žodį tarti pridera mokytojui, taigi galėčiau pasakyti tik tiek, kad idėja dalyvauti konferencijoje buvo iššūkis ir man, kadangi pradžioje ne itin įsivaizdavau galutinio rezultato, mokinių reakcijų. O gal nepatiks? O gal primetu savo pasaulėžiūros modelius? Rizikavau. Tačiau žvelgdama į mokinių norą tobulėti, dalintis, analizuoti bei suvokti, kas dedasi šiame pasaulyje, dabar drąsiai galiu paneigti visas konspiracijos teorijas, teigiančias, kad mažėja kultūrinis raštingumas, o žmonės į šį pasaulį ateina tik tam, kad jį suvartotų.

Protokolavo lietuvių kalbos mokytoja Ineta Žymančiūtė