Žibintų šventė

Bendrai apie šventę

Kaip ir kiekvienais metais, mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai lapkričio aštuntą dieną organizavo rudeninę Žibintų šventę. Įprasta, jog tokiu neretai  žvarboku oru visi  su margais žibintais keliauja į netoliese esantį Botanikos sodą jaukiai praleisti laiką ar pasišildyti dainuojant kartu aplink laužą. Bet šiemet šventės programa truputį keitėsi: buvo papildyta ir įvairiomis atrakcijomis, ir stebinančiais kūriniais.

Susirinkę į gamtamokslinį kabinetą, jaunesnių klasių mokiniai kartu su tėveliais mėgavosi vienuoliktokų ir muzikos mokytojos Jurgos pastatytu šešėliu spektakliu, kuriame netrūko nei spalvinių, nei muzikinių efektų. Spektaklis padėjo sukurti šventišką nuotaiką, kuri paskui visus lydėjo vykusioje eisenoje neįprastu maršrutu link parko. Pakeliui dalyviai susilaukė dėmesio ne tik iš žygio organizatorių  septintokų, bet ir iš vairuotojų, kurie pritariamai signalizavo dailius žibintus nešančiai žmonių girliandai.  Įžengus į Vingio parką, laukė nauji išbandymai: brūzgynai, rąstai ir tankios medžių šakos, pro kuriuos reikėjo prasibrauti saugant žibinto ugnį. Tačiau ten  pradžiugino Kamilės Česnavičiūtės (11 klasė) ir aštuntokų, kurie savo noru prisidėjo prie šventės, sukurtos šviesos instaliacijos, pasak pirmokėlių, primenančios tamsoje spindinčius nykštukų namelius.

Nuo pernai metų už Žibintų šventės instaliacijas  yra atsakingi vienuoliktokai, gaudami progą parodyti savo iniciatyvą ir kūrybinius sugebėjimus. „Po tokios pilnos įspūdžių kelionės buvo labai gera grįžti į jaukiai apšviestą mokyklos kiemą, kuriame mūsų laukė  įspūdingi kūriniai ir  vaišės“- pasakoja pradinių klasių mokytoja Dina. Augustas Maniušis tamsoje su fotoaparato išlaikymu fiksavo ant šalia esančios transformatorinės sienos šventės dalyvių  įvairiais šviesos šaltiniais piešiamus vaizdus ir darė nuotraukas, kurios traukė dėmesį ir subūrė žmones. Savo dydžiu ir kompozicija ypač stebino Miglės Zdanavičiūtės gervė , pagaminta iš  medžio ir nudažyta balta spalva, tamsoje traukiančia akį. Ant jos buvo rodomi vaizdo klipai „Harmonija tarp gamtos ir žmogaus sukurto pasaulio“.

Vaišindamiesi sausainiais ir gerdami karštą arbatą, šventės dalyviai turėjo retą galimybę nusileisti į šalia mokyklos stovintį pastatą, kuriame taip pat vyko kompiuterinės šviesos ekspozicija. Daugiau nei tris savaites vienuoliktokai Martynas Germanavičius, Baltrus  Skridaila ir Dominykas Būta tvarkė pastato vidų, iškuopė šiukšles ir paruošė savo projektą- „Šviesos evoliucija“. Šie darbai susilaukė gausaus būrio žiūrovų dėmesio ir susižavėjimo.

Nors laužo šiemet nebuvo ir kiek trūko dainų, jaukią atmosferą padėjo  sukurti daugybės žibintų liepsnelės, draugiškos žmonių šypsenos bei minėtos instaliacijos. Pasirodo, puikiai praleisti laiką galime ir mokyklos kieme būdami kartu.

Ona Marija Vidūnaitė, 11 klasė

Iš kūrybinės virtuvės

Lapkričio 8-ta buvo ta diena, kai visi šviesos instaliacijos darbai Žibintų šventei  turėjo būti jau padaryti. Tačiau, kad ir kiek pamokų praleidau bei rūsyje keletą atostogų valandų dirbau, vis tiek iki paskutinės minutės jaučiau jaudulį ir įtampą. Maždaug mėnėsį  kartu su mokytoju Vykintu gaminę įspūdingo dydžio origami gervę susidūrėme su įvairiais techniniais keblumais, nes niekur nebuvo instrukcijų, kaip ją padaryti. Tad jas išradinėjome patys ir taisydavome,  vis ardydami gervę. Nepaisant to, labai džiaugiuosi gautu rezultatu ir dėkoju mokytojui  Vykintui, taip pat Augustui bei visiems, kas padėjo.

Didelis paukštis tarp medžių idėjiškai  turėjo atlikti ekrano vaidmenį, o ant jo, grojant raminančiai muzikai, turėjo būti rodomi  pačios nufilmuoti gamtos bei Vilniaus vaizdai. Bet paskutiniosiomis dienomis išaiškėjo, jog man beliko pats prasčiausias, pirmasis mokyklos kompiuteris, kuris negali tinkamai atidaryti dviejų programų vienu metu, o paleidus video, ima strigti, lyg žiūrėtum skaidres. Būtent tai kėlė nerimą, nors viskas po ilgo darbo ir daugelio pastangų suveikė, kaip reikėjo.

Po pamokų pakabinę paukštį  ir tikėdamiesi, kad jis neišskris, bėgome žiūrėti nuotaikingo vienuoliktokų šešėlių spektaklio. Vėliau, kai žibintų eisena pajudėjo, ėmėme jungti aparatūrą  ir tada supratome,  kad lauke kompiuteris visiškai atsisakė dirbti. Instaliacija buvo išgelbėta, kai Martynas atnešė naujausią mokyklos kompiuterį, bet, pasirodo, tai dar nebuvo finalas. Jame pasigedome tinkamiausios VLC  programos, skirtos įvairių formatų vaizdo medžiagai peržiūrėti, ją teko staigiai siųstis, instaliuoti. O jau tada, paleidę filmuką, galėjome atsipūsti ir džiaugtis pabaigtu darbu.

Miglė Zdanavičiūtė, 11 klasė