Apie brandos darbus ir prievaizdų kantrybę

Kai pasineriame į mokslo metų ritmą, tai įvairūs renginiai ir tradicijos ima atrodyti svarbios mūsų kaip bendruomenės mokyklos ribose, tačiau metų darbų pristatymai, džiuginantys mokytojus, moksleivius bei jų tėvelius jau ne pirmus metus, tapo itin aktualiu reiškiniu, kurio perspektyvinės svarbos iki galo nejaučiame, kai matuojame vien tik savo mokyklos mastu. Štai Nacionalinis egzaminų centras prognozuoja tokias brandos darbo plėtotės tendencijas: „Kai bus iki galo įvestas, brandos darbas taps esminiu (o gal ir privalomu) norint gauti brandos atestatą, tuo pačiu taps ir esminiu reikalavimu (viza) stojant į aukštąsias mokyklas.“ Taigi yra džiugu, kad abiturientai ryžtasi mesti sau brandos darbo iššūkį, o jaunesniųjų klasių moksleiviai gali išgyventi savotišką generalinę repeticiją ir jau svajoti apie nepatirtą, todėl netikėtą jaudulio minutę, nežinodami, kad prieš auditoriją taip ne vietoje susipina liežuvis ir krenta iš drebančių rankų lapai.

Šiais metais galėjome išvysti labai įvairių brandos darbų, kuriuos būtų galima sugrupuoti į amatus, kuriems atlikti buvo pasitelktas medis, akmenys, žalvaris, oda bei audiniai ir tuos, kurie netelpa į jokius apibendrinimus, pavyzdžiui: meninės instaliacijos kūrimas, roboto rankos gamyba, plaukų šukavimas, šiltnamio statyba. Kitaip, nei anksčiau, šiais metais kelis pasirinktus metų darbus ėmėsi apžvelgti ir guvesni žiūrovai, kurie, ko gero, patys jau ima nesąmoningai planuotis kitų metų savo veiklą. Taigi jūsų dėmesiui metų darbų apžvalga vienuoliktokiškai.

Rusnė U. savo brandos darbu pasirinko rankinių siuvimą. Pristatymas buvo pradėtas rankinių demonstracija, po kurio Rusnė parodė ją įkvėpusias rankines bei papasakojo, kaip ji pasirinko medžiagas savo trijų rankinių kolekcijai. Šis darbas toli gražu nebuvo paprastas – Rusnė pristatė pirmąjį savo rankinės variantą, kuriuo ji nebuvo patenkinta, todėl kantriai pradėjo siūti iš naujo. Ji pakeitė medžiagos pritvirtinimo prie rankenų būdą, kuriam atlikti reikėjo nusipirkti specialų aparatą medžiui apdirbti ir, likusi patenkinta rezultatu, toliau siuvo kitas dvi rankines vis išbandydama naujas medžiagas. Galiausiai darbą ji užbaigė ant medinės rankenos išgraviravusi savo kūrybinius inicialus ir suorganizavusi profesionalią fotosesiją. Rusnės metų darbas daugeliui paliko įspūdį savo puikia kokybe, o užbaigdama pristatymą ji prisipažino sulaukusi ne tik smalsuolių pasiūlymų įsigyti rankines, bet ir naujų užsakymų.

Kita vienuoliktokė, kaip labiausiai įsimintiną, paminėjo Roko darbą, kadangi dvyliktokas iš jo ne tik pasimokė, bet ir gavo naudos ateičiai. Pasirinkęs spintelių gamybą, jis pramoko naujo amato, bei įvairių įrankių naudojimo technikos. Spintelės išėjo gražios ir sandarios, o Rokas, patenkintas rezultatu, gavo užsakymų toliau gaminti baldus, taigi metų darbas buvo ne tik jėgų išbandymas, bet ir puiki galimybė parodyti, ką sugebi ir iš to gauti naudos ateityje. Tikriausiai labai panašūs potyriai aplankė ir Mykolą, kuris begamindamas girnas trečios klasės mokiniams susirgo chronišku sinusitu, ir Julių, kuriam gerų žodžių už precizišką savo darbo organizavimą negailėjo darbo vadovas, bei Mantą (pastarasis pristatymo metu atsiskleidė netikėtai maloniu amplua – kaip solidus šiltnamių ekspertas bei savo sritį išmanantis pardavimų makleris).

Antros dienos pristatymus pradėjo Martyna, metų darbu pasirinkusi juvelyriškos amatą. Ji pažymėjo, kad šis darbas jai nebuvo naujiena, bet ėmusi gaminti papuošalų kolekciją gamtos motyvais Martyna išmoko daug naujo. Jai primą kartą teko dirbti su žalvariu. Abiturientės darbą sudarė nemažai gaminių – bent kelios poros auskarų, žiedų ir vėrinių, kurie buvo suskirstyti pagal įvairias temas. Martyna pristatė mums kiekvieno papuošalo techniką, jų išbandyta buvo tikrai nemažai ir galiausiai prisipažino, kad mes nematėme kelių nepavykusių dirbinių, bet ir po šių nesėkmių jos susidomėjimas juvelyrika neišblėso, tad Martyna galvoja tuo užsiimti ir baigusi mokyklą.

Dar vieną labai moterišką brandos darbą pristatė Beatričė, kuri gilinosi į plaukų šukavimo vingrybes. Ji pasakojo apgalvojusi daug skirtingų metų darbo variantų ir atsitiktinai radusi filmuką apie šukuosenų darymą, išbandžiusi ir pamačiusi, jog tai visai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Tad nusprendusi, kad nori to išmokti, pasirinko tai savo metų darbu. Atlikusi keletą fotosesijų Beatričė mums parodė savo darbus, pristatė šukuosenų tipus ir juos pademonstravo, sukūrusi vakarui šukuosenas visoms savo klasės draugėms, po to papasakojo apie kelis pačios išbandytus plaukų priežiūros būdus. Beatričė pristatymą užbaigė padėka savo draugėms, kurios buvo jos modeliai bei fotografės.

Ambicingoji Rusnė Š. pasirinkdama brandų metų darbą nenutolo nuo savo aistros žirgams.  Dvyliktokė pasiuvo odines kamanas. Tvankioje mokyklos patalpoje Rusnė rimtai pasakojo apie ilgus klystkelius bei darbo idėjos ieškojimus. Svarbu, kad galutinis siekis įvykdytas – kruopščiai pagamintos kamanos.  Rusnės darbo vadovė Daiva Vingelienė brandos darbą įvertino kaip patvarų produktą.  Po tokių tikslių įvertinimų abiturientės veide pagaliau nušvito santūri šypsena, kurią palydėjo palaikantys besiklausančiųjų plojimai.

Klausantis Lino metų darbo pristatymo, tikrai sužavėjo jaunojo inžinieriaus atkaklumas ir aistra pasirinktam objektui. Darbo metu jis nenusileido kitų puoselėjamoms abejonėms ir nuogąstavimams, jog gali nepavykti įgyvendinti idėjos. Dvyliktokas metus programavo ir konstravo būsimo roboto ranką ir šiai idėjai yra dar paruošęs didelių planų ateityje. Nepasidavęs po netenkinamų pirmųjų rezultatų, Linas toliau ieškojo būdų, kaip išspręsti kilusias problemas.  Galiausiai, nors ir nespėjo padaryti galutinio varianto, jo darbas patraukė daugelio susidomėjimą ir žmonės po pristatymo negailėjo klausimų, bei komentarų. Metų darbą jis išnaudojo, kaip puikią galimybę patikrinti savo jėgas ir žinias. Panašius perspektyvų laukus tyrinėjo ir Balys, kuris pažadėjo pradėtą metų darbą – elektrinę gitarą – pabaigti kartu su savo darbo vadovu Ilja iš „Muzikos laboratorijos“. Apie metų darbo sunkumus daug dalykų suprato ir Arnoldas, suvokęs, kad restauruoti dviratį tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas dalykas. Na, ir ypatingomis instaliacijomis žavėjo konceptualusis Titas, prifilmavęs labai daug miesto ir gamtos vaizdų ir iš jų susukęs įvairias ervines bei garsines projekcijas.

Brandos darbo projektas yra rimtas iššūkis, o kartu galimybė tobulėti mokytojams koja kojon su mokiniais. „Man, kaip darbo vadovui, šių metų darbų projektas – tai malonus rūpestis, nauji atradimai ir patyrimai, ilgi vakarai rūsyje bei džiuginantys rezultatai. Būdamas darbo vadovu kartu buvau ir bendradarbis, tad galėjau kartu su mokiniais labiau įsigilinti į gaminio kūrimo procesą nuo temos parinkimo iki darbo aprašo ir galutinio produkto pristatymo. Smagu, kad mokiniai darbo temą pasirenka pagal asmeninius pomėgius bei gebėjimus. Manau, jog tai juos motyvuoja darbą atlikti kokybiškai ir iki galo. Šie metų darbai, dar vadinami brandos darbais, atskleidžia ne tik mokinių, bet ir mokyklos brandą“ – sakė darbų mokytojas Vykintas, metų darbų procesui vadovaujantis nebe pirmus metus ir paprastai būnantis kelių darbų gamybinio proceso prievaizdu.

Patirtimi dalijosi Ona Marija, Rugilė bei Augustė iš 11 klasės, mokytojas Vykintas.

Tekstinis montažas mokytojos Inetos.