Vienos nuotraukos istorija

Televizijos bokšto gynėjai stumia tanką. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d.
Nuotraukos autorius Virgilijus Usinavičius

Interviu su fotografu Virgilijumi Usinavičiumi. Kalbino Vilniaus Valdorfo mokyklos mokinė Rusnė Usinavičiūtė (12 kl.)

Fotografavote Sausio 13-osios įvykius. Kodėl?

Dirbau korespondentu žurnale “Švyturys”, bendradarbiavau agentūroje “France Presse”. Fotografavau daugumą Sąjūdžio įvykių. Mėgau fotografuoti rusų kariuomenės veiksmus, kišti nosį, kur nereikia.

Kaip pavyko „pagauti“ kadrą?

Tas vakaras pasirodė palyginti ramus, atrodė, kad nieko jau nebevyks. Grįžau į namus, kurie buvo netoli Televizijos bokšto. Tačiau netrukus langus sudrebino tanko šūviai. Tuoj pat apsirengiau ir pasiėmiau tik fotoaparatą, nebeėmiau nei krepšio, nei visų objektyvų, kurie būtų buvę tik kliuvinys, ir su tėvu išbėgau prie bokšto. Prie jo iš visų pusių plūdo žmonės. Gatvėje, toliau nuo bokšto, stovėjo kelios tanketės, tankas, kuris važinėjo, sukiojo vamzdį, leido dūmus, matyt, tai buvo manevras, skirtas atitraukti gynėjų dėmesį, nes po kurio laiko pasigirdo automatų šūviai nuo bokšto. Užbėgau į kalniuką, perlipau tvorą. Ten buvo daug žmonių, tamsu, sumaištis, dužo stiklai, važinėjo tanketės. Prie bokšto, žmonių minioje, stovėjo tankas. Supratau, kad po jo vikšrais kažkas guli, žmonės akimirką prasiskyrė, spėjau nuspausti užraktą, po to vėl susiglaudė, tankas pavažiavo atgal, tada žmonės išlaisvino ir išnešė sužeistąsias. Bokštą apsupo desantininkai, žmonės nesitraukė, tačiau tapo aišku, kad čia viskas baigėsi.

Kaip perdavinėjote nuotraukas spaudai ?

Tuo metu tai buvo labai sudėtingas procesas, reikalaujantis laiko ir specialios technikos. Europoje buvo vos kelios vietos, kurios galėjo priimti nuotraukas telefono linijomis. Aišku, reikėjo turėti transmiterį.

Kokiuose pasaulio laikraščiuose atsirado jūsų nuotrauka?

Daugumoje pasaulio dienraščių “Liberation”, “Washington Post”, “Süddeutsche Zeitung”, “Time”, daugiausia pirmuosiuose puslapiuose,. Išspausdino ir keletas progresyvesnių rusų laikraščių.

Kodėl nuotrauka nepasidalino dvi pasaulinės agentūros?

Iškart po įvykių prie bokšto supratau, kad nuotraukas reikia kuo greičiau perduoti užsieniui, kol neužimta telefono stotis. Nuskubėjau į ELTĄ (Lietuvos naujienų agentūra), kurioje jau visi leidėjai ir laborantai laukė fotografų. Norėjau perduoti nuotraukas naujienų agentūrai “France Presse”, su kuria bendradarbiavau. Tačiau atsiliepė tik jų didžiausi konkurentai “Assotiated Press”. Tuo metu atrodė, kad nebuvo laiko laukti, ir nuotrauką perdavėme jiems. Vėlau spalvotą negatyvą atidaviau “France Presse”. Tada dar nesupratau tos nuotraukos vertės. Galvojau, kad aplinkui vyksta tas pats ir panašių nuotraukų bus daugiau.

Ar ši nuotrauka Jums uždirbo pinigų?

Išskirtinių honorarų tikrai negavau ir dabar negaunu, AFP sumokėjo kaip už eilinę medžiagą, vėliau gavau dar premiją už ją, kaip už geriausią to mėnesio nuotrauką.

Kaip į nuotrauką reagavo Maskva?

Rusų generolai spaudos konferencijoje pareiškė, kad tai klastotė, tą patį kalbėjo ir jų politikai. Neva po tanku pakišti batai. Respublika išspausdino nuotrauką su mano pavarde, nors buvo tartasi Lietuvoje nenurodyti autoriaus. Buvo neramu, nenakvodavau namie. Pakeičiau išvaizdą - užsiauginau barzdą. Kai kas tai darė tiesiog protestuodami.

Ar nebijojote fotografuoti?

Sausio 13-ąją apie tai, kad pats galiu nukentėti, nė nepagalvojau. Matyt, būtų kitaip, jei būtų šturmavę Seimą, tada būtų viskas aišku iš karto. Ypač neramu buvo pučo metu. Jei Maskvoje būtų laimėję pučistai, niekas su mumis nebesiskaitytų. Kolega iš Lenkijos tada paguodė: „Mes išgyvenome karinę padėtį, išgyvensite ir jūs“.

Kodėl, Jūsų nuomone, tai įvyko būtent Sausio 13-ąją?

JAV tuo metu ruošėsi karinei invazijai į Iraką, todėl viso pasaulio akys krypo ten, Rusijai buvo palankus metas pulti. Nuo pat Nepriklausomybės Akto paskelbimo Kovo 11-ąją buvo tikimasi ginkluoto susidorojimo su Lietuva.

Ar Rusijos delsimas mums davė naudos?

Per nepilnus metus buvo sukurta Krašto apsaugos tarnyba, atsirado kitos valstybinės struktūros, nepriklausomos nuo Maskvos. Galbūt iškart po Kovo 11-osios Aukščiausiajai Tarybai išvaikyti būtų užtekę sunkvežimio ginkluotų kareivių. Juolabkad visas pasaulis to tikėjosi.

Atsiranda veikėjų, kurie aiškina, kad Sausio 13-ąją savi šaudė į savus. Ką apie tai manote ?

Dabar tokia demokratija, kad kas ką nori, tą ir šneka. Bet teisėsauga vienąkart galėtų tokius šmeižikus pasodinti. Tai gal ir televiziją savi užėmė, ir Televizijos bokšte savi šeimininkavo? Ir, matyt, kad Maskvai labai to reikėjo, turi dabar ką cituoti.

Dėkoju už pokalbį.