Dvyliktokai pristatė antrąją socialinės praktikos dalį

Rugsėjo 15 d. įvyko dvyliktokų Socialinės praktikos pristatymo II-oji dalis. Mokiniai teigė, kad šios praktikos metu įgyta patirtis yra neįkainojama. Jie susipažino su naujais žmonėmis, pamatė, kaip gyvena socialinę atskirtį patiriantys žmonės, suprato, su kokiais gyvenimo sunkumais jie susiduria, kokias sprendžia problemas ar kuo džiaugiasi.

Psichosocialinės reabilitacijos centre atlikęs praktiką Martynas tvirtino, kad daug teko pabendrauti su psichiniais ligoniais, juos pažinti iš arčiau. Vaikinas suprato, kad darbas šiame centre jam išsklaidė įsitvirtinusias psichinių ligonių baimes. Jis pamatė, kad tokiems žmonėms svarbiausia įsidarbinti, turėti mėgstamą veiklą ir žmonių, su kuriais galėtų bendrauti.

Kamilės praktika vyko Lazdynų socialinių paslaugų centre. Ji turėjo kuratorę ir jų darbas buvo vaikščioti po paskirtų socialiai remtinų žmonių butus, padėti jiems susitvarkyti buitį. Ji tvirtino pamačiusi tokią gyvenimo realybę, apie kurią anksčiau niekada nepagalvodavusi.

Manto ir Miglės praktika vyko „Krivūlės“ Valdorfo darželyje. Jie žaisdavo su darželio auklėtiniais, kartais skaitydavo pasakas prieš miegą, padėdavo auklėtojoms apsitvarkyti. Abiems jiems tai buvo nauja ir labai naudinga patirtis, kadangi jie nebuvo lankę Valdorfo darželio ir galėjo iš arti susipažinti su jo specifika, o kartu pajausti džiaugsmą susidraugaujant su visai svetimais vaikais.

Vincas taip pat socialinę praktiką atliko dirbdamas su vaikais. Tai buvo darželis „Vaikystės takas“. Vaikinas teigė, kad darželio auklėtiniai, daugiausia keturmečiai, penkiamečiai, maloniai jį sutiko, greitai prie jo prisirišo. O kai Vincas pasakė, kad kita diena – paskutinė, labai nuliūdo ir kvietė kada nors užeiti dar. Dvyliktoko darbai buvo paprasti: padėti aprengti vaikus einant į kiemą, padėti pagaminti pietus, vėliau suguldyti miegui. Vaikinas su broliu net surengė muzikos dieną, pristatė ir pademonstravo savo muzikos instrumentus.

Audronės ir Eglės praktika vyko Visų šventųjų parapijos vaikų globos namuose, kur įsiprašyti nebuvo lengva, nes ten daug norinčių savanoriauti ar atlikti praktiką. Joms teko rimtai ruoštis savo veiklai su vaikais: apgalvoti veiklą, surašyti dienos renginių planą. Merginos džiaugėsi, kad jų kūrybingumas nenuėjo veltui – sugalvotos veiklos buvo įdomios, į jas vaikai noriai įsitraukdavo.

Vytenis pasirinko praktiką Palangos reabilitacijos vaikų centre. Jo darbas buvo padėti priimamajame - palydėti pacientus į gydytojų kabinetus. Čia jis jautėsi reikalingas, padedantis gausiam įstaigos personalui. Dauguma reabilitacijos centro pacientų čia gydėsi kvėpavimo takų ligas. Darbas buvo prasmingas, tačiau po kurio laiko tapo nuobodokas.

Rugilės praktika vyko vaikų dienos centre „Sotas“. Prieš praktiką dvyliktokė pasakojo jautusi jaudulį, bet cenro jaunuoliai šiltai ją priėmė. Ji praktiką atliko kartu su studente. Labiausiai Rugilė džiaugėsi, kad jai pavyko užmegzti kontaktą su gana sunkaus elgesio berniuku. Sykį mergina atsinešė savo instrumentą, ukulėlę, ir būtent ji atvėrė kelią paauglio nuoširdumui – jis prisipažino taip pat grojąs ir kitą dieną pats išdrįso atsinešti savo instrumentą ir kartu pamuzikuoti.

Lukas praktiką pasirinko Vaikų globos namuose Vilniuje, Minties gatvėje. Ten gyvena trejų –aštuoniolikos metų vaikai ir jaunuoliai. Jis dirbo su jaunesniaisiais auklėtiniais, vyriausi buvo ketvirtokai. Vaikinui teko dirbti ir su protiškai atsilikusiais vaikais, ir su turinčiais elgesio sutrikimų, hiperaktyviais. Globos namų auklėtiniai lanko įvairias Vilniaus miesto mokyklas. Neretai jie susideda su blogomis kompanijomis, juos patraukia „gatvės“ gyvenimas. Būdavo, kad mokiniai pabėgdavo iš pamokų, bastydavosi po miestą. Grįžusius iš mokyklos mokinius Lukas mokė socialinių įgūdžių, padėdavo ruošti namų darbus, palydėdavo į treniruotes. Vaikinas buvo maloniai nustebintas, kad šiuose globos namuose vyko daug renginių, išvykų.

Ona Marija neturėjo galimybės atlikti praktikos kartu su kitais bendraklasiais ir ją atliks vėliau, tačiau ji papasakojo apie savo darbą vaikų Valdorfo darželyje, kurį dirbo 11-oje klasėje laisvu nuo mokslų metu. Ji džiaugėsi nauja patirtimi, leidusia iš arčiau susipažinti su auklėtojos darbo sunkumais ir atsakomybėmis. Ji supratusi, kad tai išties labai sunkus ir reikalaujantis daug psichologinių žinių bei išminties darbas, padėjęs ir jai pačiai save geriau pažinti bei ugdyti tam tikras savybes.

Anot dvyliktokų, ši praktika sustiprino juos kaip asmenybes. Jie tapo savarankiškesni, atsakingesni ir gali geriau suprasti, užjausti kitaip gyvenančiuosius. Be to, jie patyrė, kad ne visi šiame pasaulyje yra tokie laimingi kaip jie, turi mylinčius tėvus, artimuosius, yra sveiki ir viskuo aprūpinti...