Dvyliktokų metų darbų pristatymai (pirmoji dalis)

Dominykas Būta buvo pirmasis, kuriam teko garbė atidaryti Metų darbų pristatymus. Jo darbo tema – „Nuosavo namo projektavimas“. Kadangi teko augti architektų šeimoje, tai ir jis nusprendė išmėginti savo jėgas šioje srityje. Buvo išmokta dirbti kompiuterine projektavimo programa, pagamintas kruopštus maketas, o pats namas, dydžiu prilygstantis mokyklos stadionui, suteikė daug kūrybinės erdvės, taigi padirbėti jį projektuojant ir planuojant interjerą buvo kur. Dominykas pasakojo, kad sunkumų iškilo gaminant maketą, kadangi viskas turėjo būti itin tikslu, todėl tai kainavo labai daug valios ir jėgų. Mokinys džiaugėsi supratęs, kad architekto projektuotojo karjera ne jam.

Saulė Makutėnaitė mokėsi sanskrito kalbos, domėjosi indų kultūros niuansais, vedų išmintimi, vertimu bei lokalizavimu. Ji pasakojo supratusi, kad ši senovinė brahmanų kalba iš pirmo žvilgsnio tikrai neatrodo tokia panaši į lietuvių, kaip yra linkstama manyti. Saulei talkino VU sanskrito kalbos specialistas Vytis Vidūnas, kuris mokinę pagyrė už gebėjimą greit susiorientuoti tokioje sudėtingoje kalbinėje sistemoje, pasiekti pakankamai gražių rezultatų. Mokinė pasakojo, kad šis darbas paskatino ją toliau gilinti sanskrito kalbos žinias. Pristatymo pabaigoje buvo paskaityta ištrauka brahmanų skaitymo maniera.

Augustė Gasperaitytė savo pristatymą pradėjo aukštaitiška daina, kurios darnų skambesį papildė ir sodrus tėčio balsas. Šie garsai žiūrovus nukėlė tarsi į Romualdo Rakausko nuotrauką, kurioje pro atviras aukštaitiškos stubos duris matyti dailiai pūpsančių išeiginių pagalvių nėriniai. Augustė buvo pasipuošusi aukštaitišku tautiniu kostiumu ir tai buvo jos pačios siuvinys. Mergina su entuziazmu pasakojo apie tai, koks kruopštus darbas yra tautinio kostiumo siuvimas, ypač didelis iššūkis buvo siuvinėjimas, kadangi audinys pasitaikė itin smulkus.

Audronė Čiraitė atsiskleidė kaip talentinga siuvėja, mėgstanti daug ardyti ir vėl siūti iš naujo. Jos darbo tikslas buvo pasiūti suknelę bei švarkelį. Kadangi darbas buvo atliekamas vasarą, mokinė buvo itin užsidegusi pasisiūti bent vieną drabužį – suknelę – vasarai dar nepasibaigus ir spėti ja pasipuošti. Ji buvo dėkinga, kad darbo vadovė mokytoja Vilija Dragūnienė skyrė daug laiko ir dėmesio, padėjo surasti sprendimus ir išeiti iš aklavietės. Audronė pripažįsta, kad siuvimas – ilgas ir kruopštus darbas, bet neatmeta galimybės studijuoti drabužių dizainą.

Lukas Dragūnas suprojektavo lauko terasą ir įgyvendino jos statybų pirmąjį etapą. Išanalizavęs analogus ir pritaikęs idėjas konkrečiam namui, ėmėsi darbo nuolat kreipdamas dėmesį į kokybę, ilgaamžiškumą, patvarumą bei praktiškumą. Praktinė dalis ėjosi labai sklandžiai, daugiau keblumų sukėlė maketo gaminimas, kadangi darbo eigoje mokinys prisipažino supratęs, jog derėjo pasirinkti mažesnį mastelį. Darbu mokinys liko patenkintas ir jau planuoja kitą – baigiamąjį – statybų etapą.

Aidas Žigilėjus, mūsų mokykloje žinomas kaip sporto medalininkas, rinkdamasis metų darbą toli nuo savo stichijos nenuklydo, nusprendė sumeistrauti lengvai transportuojamą slidžių vaškavimo inventorių. Darbo vadovas Vykintas Šlapikas, komentuodamas mokinio darbą, žavėjosi nepaprastu kruopštumu, kūrybiniais sprendimais, gebėjimu greit išmokti konstravimo, virinimo darbų. Smagu, kad darant praktiškai pritaikomą darbą Aidas nepamiršo ir jo estetikos.

Rugilė Baškauskaitė atliko mokslo tiriamosios krypties darbą, lygino italų kultūrą su lietuviškąja kultūra. Darbą sudarė dvi dalys: kelionė į Italiją ir medžiagos rinkimas; medžiagos apdorojimas ir palyginimas. Mokinė pasakojo, jog buvo akimirkų, kai atrodė, kad nebepavyks išvažiuoti, nes kilo daug keblumų organizuojant kelionę. Tačiau džiaugiasi, kad įgavo patirties, suprato, kad nenuleisti rankų yra labai svarbu siekiant tikslo. Rugilė liko maloniai nustebusi italų tautos europietiškumu, pagerino užsienio kalbos įgūdžius, praplėtė meninį akiratį.

Eglė Dambrauskaitė rinkosi mokytis rusų kalbą, užsibrėžė tikslą išlaikyti egzaminą. Pradmenis mokėsi su mokytoja Olga Smal, atrodė susidomėjusi ir susižavėjusi šia kalba, rusų kultūra bei menu. Dalį savo darbo pristatė kalbėdama rusiškai, pasakojo, kad pirminis impulsas buvo dar vaikystėje, jis atėjo iš muzikos. Pristatymo pabaigoje ir pati padainavo rusišką dainą. Šiuo metu mokymąsi tęsia Rusų kultūros centre.


Mokytoja Ineta Žymančiūtė

Žiūrėti nuotraukas