Apie Euritmiją Lietuvoje

Kodėl euritmija?

Euritmija kadaise buvo sukurta, kad padėtų žmogui išsivaduoti iš pernelyg stipraus susisiejimo su tuo, kas mūsų pasaulyje pažinimui pasiekiama tik pagrindiniais pojūčiais: lytėjimu, rega, klausa, skoniu, uosle. Žmogus pernelyg prisirišo prie „kietosios“ materijos, tapo ne toks subtilus ir pagaulus tam, kam apčiuopti būtinas tam tikras esybės subtilumas, pralaidumas, lengvumas. Istoriškai toldami nuo gamtos esame tai pamažu praradę, tapę dirglūs, grubūs, nepagarbūs, be pusiausvyros, darnos ir vidinės ramybės.

Vienas iš būdų susigrąžinti prarastą atvirumą pasauliui yra euritmija. Rudolfas Šteineris buvo itin gilus ir įžvalgus žmogus. Jis perėmė daug išminties ir praktikos subtilybių tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų kultūrų. Matydami šio amžininko gebėjimus dvasines žinias susieti su kasdiene praktika taip, kad įsivyrautų darna, XX a. pradžios šviesuoliai, jo padedami, pradėjo daug veiklų, kurios sėkmingai gyvuoja iki šiol ir randa vietą moderniame pasaulyje, atgaivina bei praturtina svarbias žmogaus gyvenimo sritis: mediciną, pedagogiką, architektūrą, žemės ūkį, mitybą.

Euritmija praplėtė judesio meno erdves. Savo poveikio stiprumu, pusiausvyros žmoguje kūrimu ir gyvybinių jėgų tausojimo bei puoselėjimo galimybėmis ji drąsiai gali būti vadinama šokio joga arba sielos gimnastika.

Gal ne visi žino, kad euritmija gali būti pedagoginė, gydomoji, socialinė. Tačiau visų pirma ‒ ir tai ne mažiau svarbu – ji yra meninė. R. Šteineris ‒ mokslininkas, filosofas, Valdorfo pedagogikos kūrėjas, antroposofinės medicinos, euritmijos, biodinaminių gamtos ciklų tyrinėtojas, dvasinės saviugdos propaguotojas ‒ kaip ir daugybė visų laikų išminčių, mokslininkų bei šviesuolių, meną laikė labai svarbia veikla bei sielos maistu, be kurio žmogus skursta, diržta, praranda gebėjimą džiaugtis ir net sveikatą.

Menams dabar gal ir ne pats lengviausias metas. Be meno išgyventi galima. Jis pradeda rūpėti ir būti vertinamas tada, kai, įveikus pirmas A. Maslow poreikių piramidės pakopas, išsivaduojama nuo skurdo, bado ir susidomima gyvenimo kokybe. Mūsų krašte, atsigaudami po ilgai trukusios gana grubiai primestos svetimos sistemos viešpatavimo, jau pamažu iki to atėjome ir supratome, kad tik proto ir širdies darnoje gyvuojantis bei kuriantis žmogus sugebės rasti būdų ir turės jėgų atkurti gamtos būties ir žmogaus sielos pusiausvyrą.

Matyt, todėl pirmojoje Valdorfo mokykloje, įkurtoje Vokietijos mieste Štutgarte pažangaus fabrikanto Emilio Molto XX a. pradžioje, euritmija tapo viena svarbiausių disciplinų. Dėl įsigalėjusio polinkio į materializmą XXI a. ji vis dar skinasi kelią į pripažinimą mokykloje ir gyvenime, tačiau praktinė šios judesio meno šakos nešama nauda yra vis labiau pastebima, vertinama ir pripažįstama. Tad apie euritmijos reikalingumą klausimai kyla vis rečiau. Dabar daugiau svarstoma, kokia ji turėtų būti, o ne tai, ar ji iš viso reikalinga.

Yra daug judesio meno šakų. Kodėl turėtume pasirinkti euritmiją? Pirmiausia, tai – Valdorfo mokymo programos dalis. Antra, ji remiasi svariomis ir praktikoje labai pasiteisinusiomis įžvalgomis apie žmogaus augimą ir vystymąsi. Trečia, ji ugdo kur kas gilesnį muzikos ir kalbos bei judesio sąsajų pajautimą, lavina žmogaus dvasią ir protą, nes susieja geometrijos formas, gamtos ritmus, muzikos subtilumus ir kalbos skambesį bei prasmės išgyvenimus į vieną darnią visumą, o tai vargiai pavyktų pasiekti tik per šokio pamokas.

Euritmijos studijos. Atidarymo šventė

Jau prieš bene 20 metų buvo žmonių, kurių dėka visi pajutome euritmijos veiksmingumą. Tai – Loreta Matorkienė, Liuda Adomaitytė, vėliau gydomosios euritmijos ilgametė praktikė Ursula Wesels-Kühne ir kt.

Pradėję nuo pamokų Vilniaus ir Kauno Valdorfo mokyklose, seminarų bei kelių IAO (Internationale Assoziation für Waldorfpädagogik in Mittel-und Osteuropa) padedant surengtų euritmijos festivalių, įgavę neįkainojamos patirties bendradarbiaujant su Nanos Göbell Ugdymo meno draugų fondu (Freunde der Erziehungskunst) ir Berlyno euritmijos mokykla, Lietuvoje 2017m. kovo 4d. Kauno įgulos karininkų ramovėje pagaliau sulaukėme euritmijos studijų kurso atidarymo šventės. Į ją susirinko didžiulis būrys žmonių, kurie palaikė ir sveikino šios iniciatyvos atsiradimą. Studentės parodė dalį to, ką jau išmoko per pirmąjį pusmetį, dėstytojos padovanojo žiūrovams profesionalios euritmijos akimirkų.

Euritmijos studijas suorganizuoti Lietuvoje paskatino dar ir tai, kad yra nemažas būrys žmonių, susidomėjusių šiuo judesio menu. Valdorfo pedagogikos iniciatyvų Lietuvoje vis daugėja, tačiau, galima sakyti, tik Vilniaus Valdorfo mokykla kažkada turėjo ir nuo 2016 m. rugsėjo vėl turi pastovų euritmijos mokytoją. Verta pabrėžti, kad euritmija yra viena iš daugelio pagrindinių disciplinų Valdorfo pedagogikos mokymo planuose ir programoje.

Šių studijų istorija Lietuvoje prasidėjo nuo pažintinių susitikimų, kurie vyko 2015 m. liepos mėnesį. Nuo 2016 m. rugsėjo prasidėjo rimtas darbas, kuriam vadovauti ėmėsi Niurnbergo euritmijos mokyklos dėstytojos Angelika Storch, Johanna Roth ir Katharina Gleser. Kurse mokosi 15 studenčių. Jos dirba intensyviai: kasdien savarankiškai po 0.5 - 1 val., grupėse (yra dvi 7–8 žmonių grupės, po vieną Vilniuje ir Kaune) po 4–6 val. per savaitę ir vieną kartą per mėnesį susitinka praktikuotis ilgojo savaitgalio seminare kartu su dėstytojomis. Studijos truks 5 metus, kas pusmetį ar kas trimestrą surengiant viešus pasirodymus. Įgijusios pagrindus euritmijos studentės rinksis, į kurią iš pakraipų – pedagoginę, gydomąją ar meninę ‒ norėtų gilintis toliau.

Visa širdimi tikime užgimusios iniciatyvos sėkme ir džiaugiamės jūsų visų palaikymu!

Studenčių ir organizatorių vardu –

Giedrė Gricienė ir Daiva Ladukienė