PAŽINTIS SU PORTFOLIO

„Gera mokykla man yra ta vieta, kurioje tuo pačiu metu, po tuo pačiu stogu visi moko ir visi mokosi. Mokiniai moko ir mokosi; direktoriai moko ir mokosi; mokytojai moko ir mokosi.“

Rolandas Barthas

Nežinome, kas laukia mūsų mokinių ateityje, kokių žinių ir gebėjimų jiems prireiks, tačiau siekiame, kad jie išmoktų savarankiškai dirbti, kritiškai mąstyti bei suprastų, jog mokymasis ir tobulėjimas nesiliauja visą gyvenimą. Savo mokykloje nuolat ieškome mokymo būdų, kurie padėtų mokiniams įgyti šių svarbių kompetencijų ir vienas iš jų yra Portfolio metodas.

Su Portfolio metodu pirmą kartą mūsų mokyklos mokytojai susipažino dar 2013 m. dalyvaudami tarptautinėje konferencijoje, o 2015 m. mokykloje viešėjęs Potsdamo Valdorfo mokyklos mokytojas Thilo Koch pristatė savo mokyklos patirtį ir įkvėpė mūsų mokyklos mokytojus išbandyti ir toliau gilintis į Portfolio metodą.

2016 - 2017 mokslo metais mokytojai nutarė iš esmės išsiaiškinti Portfolio metodo privalumus ir galimą pritaikymą mūsų mokykloje. Noras pamatyti Portfolio mokymo procesą gyvai, mus suvedė su Potsdamo Valdorfo mokykla (Vokietija). Ši mokykla jau daugelį metų eksperimentavo vykdydama įvairiausius projektus ir galiausiai tapo Portfolio arba lietuviškai Vertinimo Aplanko metodo ekspertais. Gavus finansavimą iš Erasmus+ programos atsirado galimybė mūsų mokyklos mokytojams apsilankyti Potsdamo Valdorfo mokykloje ir praktiškai dalyvauti Portfolio metodo įgyvendinimo procese. Taigi, grupelė Vilniaus Valdorfo vyresniųjų klasių mokytojų, savaitę stebėjo pamokas Potsdamo mokykloje, dalyvavo diskusijose su užsienio kolegomis, bei prisijungė prie socialinės praktikos aplanko vertinimo komisijos. Po šios patirties dalyviai džiaugėsi ne tik gavę daug praktinių žinių, pagaliau praskleidę Vertinimo aplanko paslapties šydą, bet ir įgiję naują partnerę ateitiems projektams, o galbūt ir mainams.

Kas yra Portfolio?

Reikėtų pradėti nuo to, kad aplankas gali būti dokumentas, studijos, užduotys ir dar daugelis kitos sistemingai surinktos medžiagos, kuri atspindi mokinio darbą, bei pasiekimus viename ar keliuose dalykuose. Be dalyko medžiagos į aplanką įtraukiamas mokinio įsivertinimas, refleksija, jo pasirinkimų pagrindimas, vertinimo kriterijai, mokytojo vertinimas, bendraklasių atsiliepimai. Pats mokinys renkasi kokią medžiagą dėtį į aplanką, tačiau mokytojo darbas nukreipti jį tinkama linkme. Mokinys pateikdamas savo asmeninį aplanką, pateikia ir dalį savęs, savo istorijos, kurioje galima stebėti mokinio augimą. Tai nėra tik popierius ir rezultatas, tai yra procesas. Aplanko metodas yra gana artimas tradiciniam Valdorfo mokymui. Siekiame vaikams suteikti erdvę mokymuisi, norime jaunuolius įgalinti užduoti klausimus ir tirti. Nevertiname vien tik rezultato, bet susitelkiame į procesą, kur ir vyksta ugdymas. Galiausiai turime ir bendrą tikslą - atrasti mokymą(si), kuris daro mus laimingais.

Kaip veikia Portfolio?

Mokėjimas mokytis yra vienas iš esminių gebėjimų, kurio reikia, kad mokymasis visą gyvenimą taptų realybe, to siekiant veikiausiai svarbu sukurti situaciją, kurioje mokiniai galėtų įsivertinti savo mokymąsi, galėtų pamąstyti apie savo mokymosi ypatumus, paklausti savęs „kaip aš mokausi, kodėl man gerai sekasi arba kodėl nesiseka“. Kai mokiniai išmoks samprotauti apie savo mokymąsi bei reflektuoti, jie galės išsikelti savo mokymosi tikslus ir tokiu būdu efektyviau dalyvauti ugdymo procese. Pasaulyje populiarėjantis Vertinimo Aplanko (Portfolio) metodas padeda mokiniams reflektuoti savo mokymąsi. Tai tęstinis procesas, kuris leidžia mokiniui stengtis ir duoda laiko pasitaisyti. Aplanko prižiūrėjimas skatina mokinius prisiminti, ko jie mokėsi ir tobulinti jau atliktus darbus, vietoj to, kad jaustųsi įvertinti, nuvertinti ar nubausti už neišmoktą medžiagą. Kai mokiniai rašo kontrolinius darbus ar atsiskaitymus, dažniausiai jie „žaidžia pagal taisykles“: žino, ko iš jų yra tikimasi, galvoja apie pažymį ar kitą mokytojo įvertinimo būdą, trumpai tariant, mokinys galvoja ne apie savo mokymosi procesą, bet galutinį rezultatą - įvertinimą. Individualizuotas aplankas suteikia mokiniui drąsos eksperimentuoti ir atskleisti savo asmeninius gebėjimus, į kuriuos nebūtų atsižvelgiama vertinant tradiciškai.

Žinoma, jei šis metodas naudojamas tik kaip priedas šalia tradicinio vertinimo, ir mokytojui, ir mokiniui gali pritrūkti laiko aplanko priežiūrai ir nuosekliam darbui, taip rizikuojama atsainiu, paviršutinišku požiūriu į aplanko vedimą. Galime atrasti ir daugiau trūkumų, kaip pavyzdžiui vertinimo aplankas gali atrodyti nepatikimas dėl individualizuotos prieigos, lyginant su standartizuotais testais ir nusistovėjusia vertinimo tvarka. Be to tėvai gali būti nusiteikę skeptiškai vertinimo sistemos atžvilgiu, kurioje nėra aiškių ir vienodų vertinimo kriterijų ir mokinių reitingavimo pagal rezultatus. Nepaisant to, šis vertinimo ir mokymosi metodas turi potencialą atliepti ne tik mokinių individualius mokymosi poreikius, neįspraudžiant jų į standartizuotus rėmus, bet ir padeda mokiniams ugdyti kitas bendrąsias kompetencijas bei kūrybiškumą. Be abejo, vertinimo aplankas reikalauja perversmo klasėje, mokytojo metodikose ir netgi tėvų požiūryje. Vertinimo aplankas irgi turi tam tikrus rėmus, tačiau vertinimo kriterijai yra paslankūs ir veikia ne kaip galutinio rezultato įvertinimas, bet kaip viso proceso apžvalga su galimybe kažką tobulinti ir keisti. Vertinimo aplankas nebūtinai turi pakeisti įprastus vertinimo metodus. Jis gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė diferencijuotam mokymui didinti. Diferencijavimas suteikia daugiau galimybių pasiekti skirtingus mokymosi tipus ir taip atliepti individualius mokinių poreikius.

Mokytojų patirtis Potsdamo mokykloje.

Šios stažuotės metu sau pačiai susidėliojau aiškesnį muzikos dalyko mokymo planą ir metų tikslus, kurie būtų nuoseklūs, sietųsi su praėjusiais ir ateinančiais metais kiekvienoje klasėje. Supratau, jog Portfolio metodu galima pradėti naudotis net ir pradinėse klasėse, jų pamokose palaipsniui įvedant atskirus Portfolio elementus. Patyriau, jog projektinė veikla ir integruotos pamokos yra vertingas būdas įtraukti mokinius, juos sudominti ir tuo pačiu sumažinti mokinių krūvį. Taip pat tokiu būdu atsiranda daugiau erdvės savarankiškam darbui. Potsdamo Valdorfo mokykla man tapo didele paspirtimi ir toliau naudoti Portfolio metodą. Parsivežiau nemažai naujų idėjų apie dalyko mokymą, mokymosi proceso organizavimą ir vertinimą. Taip pat paliko įspūdį komandinis mokyklos mokytojų darbas, jų gebėjimas siekti to paties tikslo. Patiko, jog mokymosi procesas organizuojamas atsižvelgiant į konkrečią klasę ir į atskirus vaikus. Tuo tarpu vaikai geba greitai reaguoti, susikaupti darbui, noriai įsitraukia į veiklą, yra drąsūs kalbėdami viešai. Šia patirtimi esu labai patenkinta.
Muzikos mokytoja Julija Kostiukevičiūtė

Potsdame dalyvavau įvairiose pamokose: muzikos, matematikos, rusų, anglų, choro. Po kiekvienos pamokos su mokytojais aptardavom neaiškius pamokos aspektus. Susitikdavome su mokytojais iš Lietuvos pasidalinti ką matėme, diskutuodavom rūpimais klausimais. Taip pat klausėmės įvairių dalykų mokytojų, kurie pasakojo apie Portfolio metodą ir kaip jį taiko savo pamokose. Iki smulkmenų sužinojom visą eigą: nuo temų pasirinkimų iki pasiruošimo pristatymams.
Matematikos mokytojas Tomas Puzeris

Potsdamo Valdorfo mokykloje aš, kaip gimtosios kalbos ir 8-tos klasės mokytoja, dalyvavau 7, 9, 10 ir 12 klasių anglų, vokiečių kalbų ir istorijos pamokose. Buvo labai įdomu stebėti, kaip organizuojamos užsienio kalbos pamokos, kuriose vaikai daug dirba savarankiškai arba poromis, patys kuria užduotis, kurias vėliau atlieka klasės draugai. Buvo naudinga sužinoti, kad kiekvienas mokinys turi savo atskirą segtuvą, kuriame sega atliekamas ir patikrintas užduotis, iš kurių metų pabaigoje mato savo besikartojančias klaidas ir pažangą.

Dalyvavau 7-osios klasės Sveikos mitybos Portfolio darbe ir stebėjau, kaip vaikai grupelėmis pristatinėjo atskirus produktus, buvo paruošę vaizdinę medžiagą, parašę aplankus su informacija apie tą produktą ir savo darbo eigą, pakabinę savos kūrybos plakatus. Buvo labai naudinga išgirsti, kaip organizuojamas visas šis Portfolio projektas, kaip bendrai su vaikais yra išsikeliami tikslai, aptariama visa darbo eiga, kaip dirbama komandose ir kaip aptariamas visas procesas, rašoma refleksija.

Didelį įspūdį paliko 12-os klasės Portfolio darbų pristatymo repeticija: buvo įdomu, kad mokiniai stebi pristatantįjį ir vėliau patys jį vertina, pateikia pastabas – įvardina privalumus ir trūkumus. Viskas vyksta labai dalykiškai, korektiškai ir tai padeda geriau pasiruošti baigiamajam pristatymui.

Labai vertinga buvo dalyvauti Potsdamo mokytojų Portfolio vertinimo komisijos darbe, susipažinti su vertinimo kriterijais, pamatyti užbaigtus darbus, jų meninį apipavidalinimą, dalyvauti mokytojų diskusijoje. Po stebėtų pamokų ir pristatymų kilo daug minčių, kaip būtų galima integruoti savo dėstomą dalyką su istorijos ir anglų kalbos pamokomis. Kai kurias idėjas jau realizavau savo pamokose: kartu su mokiniais išsikėlėme atlikto darbo refleksijos klausimus ir jie savarankiškai į juos atsakė, pritaikiau keletą kūrybinių užduočių.
Lietuvių kalbos mokytoja Raminta Saldžiūnienė

Pagrindinis įspūdis, kurį parsivežiau iš Potsdamo mokyklos yra tai, kad Portfolio yra matomas mokymasis. Šiandien dažnai girdžiu, kad tėvai nežino, ką jų vaikas veikia mokykloje, kas užduota ir iš vis ar kas nors išmokstama. Vaikai paklausti kaip jiems sekėsi mokykloje, dažniausiai atsako vienu, kitu žodžiu, todėl tėvams belieka pasikliauti pažymiais dienyne. Na, o Portfolio labai atvirai ir viešai parodo jaunuolio darbą, pažangą, minčių eigą. Galime palyginti pirmuosius mokinio Portfolio darbus su paskutiniais, atliktais vyresnėse klasėse ir pamatome, kaip jie skiriasi, kaip tobulėja. Kalbant su Potsdamo dvyliktokais matosi, kad jie didžiuojasi darbu įdėtu į tuos aplankus. Kartais patys pasijuokia iš dabar jau kvailai skambančių temų ar medžiagos, kurią rimtu veidu ir užsispyrę rinko prieš keletą metų. Šie dvyliktokai nuoširdžiai dalijosi savo patirtimi dirbant su Portfolio ir pripažino, kad tuo metu darbas atrodė sunkus ir norėjosi viską mesti „ kodėl mokytojui tiesiog neparašius pažymio už kontrolinį?“. Bet vėliau kai darbas baigtas, kai pasibaigė vieši pristatymai mokyklos bendruomenei, visi jautėsi atlikę kažką prasmingo. Kai kurie planuodami mokslus aukštojoje mokykloje, džiaugiasi turėję tokią patirtį, nes iš vyresnių brolių ir sesių girdėję, kad universitete mokymasis vyksta labai panašiai.
Anglų kalbos mokytojas Edvinas Kučinskas

Vizitas į Potsdamo Valdorfo mokyklą finansuotas Erasmus+ projekto lėšomis.