Brandžiai apie metų darbo pristatymų rezultatus

Lapkričio 29d. mūsų mokykloje solidų šurmulį su metų darbų pristatymais kėlė dvyliktokai. Šiais metais darbai patyrė pozityvių metamorfozių, viena iš jų – formalesnė – pavadinimo pakitimas iš „metų darbo“  į „brandos darbą“, kadangi mokykla dalyvavo projekte, kurį inicijavo valstybinės įstaigos, besirūpinančios švietimo kokybe. Smagu, kad mokinių kūriniai buvo visiškai skirtingi, netikėti bei margi kaip ir patys pristatantieji.

Pirmasis darbą pristatė Jonas Lapinas, kuris pasirinko namų sąlygomis įrašyti šešių dainų savos kūrybos albumą, sukurti jam viršelį bei paplatinti internete. Darbo pristatymas neapsiėjo ir be garsinės medžiagos bei įrašų klausymosi. Tai tikriausiai buvo suprantamiausia pristatymo dalis, kadangi Jonas dirbo su gana sudėtingomis bei specifinėmis priemonėmis, kompiuterinėmis programomis, todėl ir paaiškinti paprastai apie sudėtingus dalykus buvo nelengva užduotis. Auditorija buvo nepretenzinga, palydėjo skambiais plojimais, nes ambicingas darbo tikslas visgi buvo pasiektas.

Guostė Mickevičiūtė metų darbu pasirinko batų dizainą, kuris jai, kaip pati pripažino, suteikė įvairiausių emocijų ir papildė patirtį įžvalgomis. Darbo vadovė Nijolė Akstinienė paminėjo, kad Guostė – beprotiškas idėjas mėgstanti asmenybė, pradėjusi nuo mašinų taisymo idėjos, bet vėliau perėjusi prie fotelio, o galiausiai likusi prie batų. Neoficialusis Guostės darbo tikslas buvo sukurti tai, ko dar nebuvo kūrusi iki šiol. Pristatyme buvo papasakota apie idėjų įgyvendinimą, iškilusius sunkumus bei padarytus atradimus. Žinoma, darbo rezultatas taip pat buvo parodytas – trys batų poros bei jų eskizai, pailiustruojantys autorės tobulėjimo procesą.

Toliau savo visų metų triūsą pristatė Gabrielė Butkutė, organizavusi mokykloje badmintono būrelį. Gabrielė pradėjo savo pristatymą trumpu badmintono istorijos aptarimu, kurio metu prisipažino, kad šią sporto rūšį pasirinko neatsitiktinai, kadangi pati domisi profesionaliu badmintono žaidimu. Trumpai buvo aptartas tyrimas, kurio tikslas buvo pagerinti pasirinkto sporto ugdymo kokybę ir pasirinkti tikslingas priemones. Mokinė daug dėmesio skyrė pedagoginiam darbo aspektui aptarti ir pripažino supratusi, kad mokytojo kelias ne visada rožėmis klotas, kad tenka įdėti nemažai valios pastangų bei meilės į atliekamą darbą, tikintis kokybiškų rezultatų.

Šiuolaikinio šokio darbą pasirinkusi Agnė Skridailaitė, nevyniodama į vatą prisipažino, kad prieš pateikiant galutinį darbo rezultatą buvo ilgai abejotai dėl veiklos krypties. Pristatymo metu aptartas idėjos plėtojimas bei jos kitimas, pademonstruoti keli šokių būrelyje praktikuoti apšilimo pratimai. Didžiausią auditorijos susidomėjimą sukėlė pačios Agnės sukurtas filmukas, atitinkantis brandos darbo kūrybinę dvasią, šiuolaikinio šokio niuansus, veiklą repeticijų metu. Su šypsena veide buvo pasakojama kaip šaltą rudens dieną buvo filmuojamas šokio fragmentas Vingio parke. Auditorija atitinkamai įvertino šiuolaikinio šokio ekspresyvumą, kurį Agnė perteikė savo brandos darbu.

Kitą darbą taip pat meninės krypties pristatė Greta Stašelytė, pasirinkusi režisuotos fotografijos brandos darbą tema „Neištikimybė“. Darbais buvo galima pasigrožėti jau prieš pristatymą. Greta džiaugėsi, kad pavyko įgyventi didžiąją dalį darbo, kadangi prieš tai buvo ilgai dvejota, ieškota tinkamiausio varianto saviraiškai. Abiturientė, kurdama fotografijų stilistiką, daug dėmesio skyrė šviesotamsai, svarbiausiems simboliams ir puikiai derino su minimalistinius sprendimus su savo pirmine idėja. Pristatymo metu Greta parodė filmuką, kuris atskleidė užkulisinį darbą: modelių ruošimą fotografijai, dekoracijų kūrimą, vyravusią kūrybinę nuotaiką bei komandinio darbo niuansus.

Justas Papučka savo brandos darbu nusprendė įgyvendinti daugumos berniukų vaikystės svajonę – nusikalti kardą, kuris, beje, labai solidžiai atrodė prie pasirinktos Justo aprangos. Pristatymo metu daugiausiai buvo kalbama apie idėjos plėtotę, nepavykusius bandymus, kaimynų erzinimą neįprastais garsais ir galiausiai – detaliai papasakota kardo kalybos specifika.  Justas pripažino, kad teorinė darbo dalis jam sukėlė nemažai sunkumų, tačiau visgi buvo naudinga, ypač rengiant darbo pristatymą.

Paskutinis, tačiau ne ką mažiau ambicingas darbo projektas buvo Medeinės Juknevičiūtės režisuotas spektaklis „Žydroji paukštė“. Pirmiausia mokinė detaliai papasakojo idėjos plėtotę, pagrindinius orientyrus, kuriais rėmėsi ieškodama optimaliausių režisūrinių variantų. Klausantis pristatymo buvo galima suprasti, kad minėtasis režisūrinis darbas yra kelių veiksmų, su originaliais kostiumais ir tikrai siekiantis plačiai užsimoti visomis prasmėmis. Iš šalies buvo galima matyti, kad metų darbas Medeinei padėjo suvokti, kokie momentai yra svarbūs komandinėje veikloje, pasitikrinti savo emocinės ištvermės bei asmeninio tobulėjimo ribas. Kadangi galutinis darbo rezultatas numatytas pavasarį, po pristatymo žiūrovai galėjo įvertinti tik pirmojo veiksmo pastatymą.

Viena vertus – toks dalyvavimas projekte sukėlė daug sumaišties tiek darbo vadovų, tiek mokinių galvose, kadangi darbai turėjo daugiau-mažiau atitikti ir formalius reikalavimus, tačiau įtampai atslūgus buvo susivokta, kad gebėjimas atlikti darbą praktiškai yra viena, tačiau mokėti kūrybinį procesą aprašyti – meistriškumo ir atidos reikalaujanti vertybė. Taigi smagu, kad galima pasidžiaugti ir ženkliai pagerinta aprašų kokybe, kurią po to vertino ir sudaryta mokytojų komisija.

Tiek mokytojai, tiek mokiniai negailėjo vieni kitiems gražaus žodžio, šypsnio ir nuoširdžiai džiaugėsi atliktais darbais. „Darbas padeda geriau stebėti gyvenimą“ teigė Andrė Morua, belieka tikėtis, kad stebėjimo momentas, užsifiksuos mūsų abiturientų atmintyje, paskatins drąsiai, tačiau atsakingai mesti sau iššūkius ateityje.

Mokytoja Ineta Žymančiūtė